Narbutas aiškina, kad Senienos čia įvardijamos kaip vertingos praeities liekanos, kurių tūkstančiai pražuvo dėl užmaršties ir nepalankių aplinkybių. Narbutas aiškina, kad Senienos siejamos su priešistorinės senovės epochomis ir naudojamos kaip istorinio tyrimo medžiaga.
Priešistorinio laiko tėkmė, žmonių užmarštis, rašytojų nerūpestingumas arba nepakankamas išsilavinimas jau pakankamai ilgai valdė Siaurės pasaulį: pražuvo tūkstančiai vertingiausių senienų, tad pats laikas, kad pasistengtume išgelbėti tai, ką žino mūsų atmintis ir rodo stebėjimai;.
Priešistorinio laiko tėkmė, žmonių užmarštis, rašytojų nerūpestingumas arba nepakankamas išsilavinimas jau pakankamai ilgai valdė Siaurės pasaulį: pražuvo tūkstančiai vertingiausių senienų, tad pats laikas, kad pasistengtume išgelbėti tai, ką žino mūsų atmintis ir rodo stebėjimai;.
Todėl ir palikome jiems kuklų istorijos* pavadinimą. 4 Be to, dažnai esti, kad neįmanoma išlaikyti nepertraukiamą įvykių seką, ypač tuomet, kai labiau gilinamės į praeitį. O ir tas, kuris susipažino su priešistorinės senovės epochomis, apiplėštomis įvairių senienų epochomis, ko kito galėtų geisti?
Teodoro Narbuto cituojamoje formuluotėje senienos, užuominos ir išlikusios žinios vadinamos vieninteliu istorijos pagrindu, kai stinga amžininkų raštų.
„Tamsiose epochose menkiausias spindulėlis turi pavaduoti ryškią saulę: kur stigo amžininkų rašytojų, o keliais amžiais vėlesni savo raštus skyrė tik tam tikriems dalykams, pačios senienos, užuominos ir išlikusios žinios, jei jos nėra prieštaringos, tėra vienintelis istorijos pagrindas“.