Teodoras Narbutas senienas vadina vertingomis praeities liekanomis, kurių tūkstančiai pražuvo dėl užmaršties ir nepalankių aplinkybių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 27
Priešistorinio laiko tėkmė, žmonių užmarštis, ra\nšytojų nerūpestingumas arba nepakankamas išsilavi\nnimas jau pakankamai ilgai valdė Siaurės pasaulį: pražu\nvo tūkstančiai vertingiausių senienų, tad pats laikas, kad\npasistengtume išgelbėti tai, ką žino mūsų atmintis ir ro\ndo stebėjimai;.
Narbutas aiškina, kad Senienos siejamos su priešistorinės senovės epochomis ir naudojamos kaip istorinio tyrimo medžiaga.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 28
Be to, dažnai esti, kad neįmanoma išlaikyti nepertrau\nkiamą įvykių seką, ypač tuomet, kai labiau gilinamės į\npraeitį. O ir tas, kuris susipažino su priešistorinės seno\nvės epochomis, apiplėštomis įvairių senienų epochomis,\nko kito galėtų geisti?
Teodoro Narbuto cituojamoje formuluotėje senienos, užuominos ir išlikusios žinios vadinamos vieninteliu istorijos pagrindu, kai stinga amžininkų raštų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 34
„Tamsiose epochose menkiausias spindulė\nlis turi pavaduoti ryškią saulę: kur stigo amžininkų ra\nšytojų, o keliais amžiais vėlesni savo raštus skyrė tik\ntam tikriems dalykams, pačios senienos, užuominos ir\nišlikusios žinios, jei jos nėra prieštaringos, tėra vienin\ntelis istorijos pagrindas“.
Teodoras Narbutas rašo, kad Siaurės pasaulyje pražuvo tūkstančiai vertingiausių senienų, todėl reikia gelbėti atminties ir stebėjimų žinias.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 27
Priešistorinio laiko tėkmė, žmonių užmarštis, ra\nšytojų nerūpestingumas arba nepakankamas išsilavi\nnimas jau pakankamai ilgai valdė Siaurės pasaulį: pražu\nvo tūkstančiai vertingiausių senienų, tad pats laikas, kad\npasistengtume išgelbėti tai, ką žino mūsų atmintis ir ro\ndo stebėjimai;.
Teodoras Narbutas priešistorinės senovės epochas apibūdina kaip apiplėštas įvairių senienų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 28
Todėl ir paliko\nme jiems kuklų istorijos* pavadinimą.\n4\nBe to, dažnai esti, kad neįmanoma išlaikyti nepertrau\nkiamą įvykių seką, ypač tuomet, kai labiau gilinamės į\npraeitį. O ir tas, kuris susipažino su priešistorinės seno\nvės epochomis, apiplėštomis įvairių senienų epochomis,\nko kito galėtų geisti?
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Bemaž sukaustytas kaimiškos vienatvės, vos ga lėdamas dėl darbo ir varginančių paieškų sukaupti rei kalingiausią medžiagą, kompensuodamas ryšių su moks lininkais istorijos tyrinėtojais trūkumą, apsuptas dažnai šiam darbui nepalankių aplinkybių, vien pasikliaudamas karštu troškimu atskleisti tiesas, viliojančias prie šio rimto dalyko, nutariau pateikti visuomenei šį lietuvių tautos istorijos rinkinį, mano ilgamečių tyrinėjimų vai sių. Esu laimingas, kad sugebėjau nors tiek pasiekti, kad pramyniau kelią už mane gabesniems istorikams (jei Dangus jų kada nors teiksis duoti šiai tautai) ir sukau piau medžiagos Siaurės Europos gyventojų istorijai pa pildyti. Priešistorinio laiko tėkmė, žmonių užmarštis, ra šytojų nerūpestingumas arba nepakankamas išsilavini mas jau pakankamai ilgai valdė Siaurės pasaulį: pražu vo tūkstančiai vertingiausių senienų, tad pats laikas, kad pasistengtume išgelbėti tai, ką žino mūsų atmintis ir ro do stebėjimai;.
Susietas teiginys: t-004
Susieti teiginiai: t-004