Narbutas aiškina, kad Senienos čia įvardijamos kaip vertingos praeities liekanos, kurių tūkstančiai pražuvo dėl užmaršties ir nepalankių aplinkybių. Narbutas aiškina, kad Senienos siejamos su priešistorinės senovės epochomis ir naudojamos kaip istorinio tyrimo medžiaga.
Priešistorinio laiko tėkmė, žmonių užmarštis, ra\nšytojų nerūpestingumas arba nepakankamas išsilavi\nnimas jau pakankamai ilgai valdė Siaurės pasaulį: pražu\nvo tūkstančiai vertingiausių senienų, tad pats laikas, kad\npasistengtume išgelbėti tai, ką žino mūsų atmintis ir ro\ndo stebėjimai;.
Be to, dažnai esti, kad neįmanoma išlaikyti nepertrau\nkiamą įvykių seką, ypač tuomet, kai labiau gilinamės į\npraeitį. O ir tas, kuris susipažino su priešistorinės seno\nvės epochomis, apiplėštomis įvairių senienų epochomis,\nko kito galėtų geisti?
Priešistorinio laiko tėkmė, žmonių užmarštis, ra\nšytojų nerūpestingumas arba nepakankamas išsilavi\nnimas jau pakankamai ilgai valdė Siaurės pasaulį: pražu\nvo tūkstančiai vertingiausių senienų, tad pats laikas, kad\npasistengtume išgelbėti tai, ką žino mūsų atmintis ir ro\ndo stebėjimai;.
Todėl ir paliko\nme jiems kuklų istorijos* pavadinimą.\n4\nBe to, dažnai esti, kad neįmanoma išlaikyti nepertrau\nkiamą įvykių seką, ypač tuomet, kai labiau gilinamės į\npraeitį. O ir tas, kuris susipažino su priešistorinės seno\nvės epochomis, apiplėštomis įvairių senienų epochomis,\nko kito galėtų geisti?
Teodoro Narbuto cituojamoje formuluotėje senienos, užuominos ir išlikusios žinios vadinamos vieninteliu istorijos pagrindu, kai stinga amžininkų raštų.
„Tamsiose epochose menkiausias spindulė\nlis turi pavaduoti ryškią saulę: kur stigo amžininkų ra\nšytojų, o keliais amžiais vėlesni savo raštus skyrė tik\ntam tikriems dalykams, pačios senienos, užuominos ir\nišlikusios žinios, jei jos nėra prieštaringos, tėra vienin\ntelis istorijos pagrindas“.