Dusburgietis teigia, kad 466 Rutheni minimi ir kitose D. Dusburgietis teigia, kad galop rutėnai, pavargę nuo įstangų ir patyrę didelių išlaidų, paklausė apsiaustųjų, kuo jie bemintą. Dusburgietis teigia, kad istorijos šaltiniuose rutėnais (Rutheni) dažnai buvo vadinami Baltijos jūros pietinės pakrantės ir Riugeno (Rugijos) salos gyventojai (Manteuffel T., Papiestwo.., p. 122— 123; Łowmiański H., Początki Polski, t.
Istorijos šaltiniuose rutėnais (Rutheni) dažnai buvo vadinami Baltijos jūros pietinės pakrantės ir Riugeno (Rugijos) salos gyventojai (Manteuffel T., Papiestwo.., p. 122— 123; Łowmiański H., Początki Polski, t. 5, p. 148; Ловмянский Г., Руссы и руги, с. 51; Вилинбахов В. Б., Балтийские... с, 184; Кузьмин А. Г, „Варяги”..., с. 39; to paties, Об этнической природе.., с. 54—83,— pastarajame darbe iškelta hipotezė, kad pietinio Baltijos pajūrio ir Riugeno rutėnai — tai venedai, slavizuoti keltai). Manoma, kad Sakso Gramatiko (mir. 1216 m.) Danijos istorijoje minimi Rutheni — tai greičiausiai venedai, kad apie juos ir rašo Dusburgietis (Кудрякова E. Б., Известия o Руси...).
Galop rutėnai, pavargę nuo įstangų ir patyrę didelių išlaidų, paklausė apsiaustųjų, kuo jie bemintą. Šie atsakė: „Žuvimis“. Mat jie turėję viduryje pilies 20 žingsnių ilgio ir beveik tokio pat pločio žuvų tvenkinį, jame buvę tiek žuvies, kad jos pakako visiems apsiaustiesiems maitintis. Šitai išgirdę, rutėnai nutraukė apgulą.