Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Sąvoka

rutėnai Rutheni

2 teiginiai4 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Istorijos šaltiniuose rutėnais dažnai vadinti Baltijos jūros pietinės pakrantės ir Riugeno salos gyventojai.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 154

Istorijos šaltiniuose rutėnais (Rutheni) dažnai buvo vadinami Baltijos jūros pietinės pakrantės ir Riugeno (Rugijos) salos gyventojai (Manteuffel T., Papiestwo.., p. 122— 123; Łowmiański H., Początki Polski, t. 5, p. 148; Ловмянский Г., Руссы и руги, с. 51; Вилинбахов В. Б., Балтийские... с, 184; Кузьмин А. Г, „Варяги”..., с. 39; to paties, Об этнической природе.., с. 54—83,— pastarajame darbe iškelta hipotezė, kad pietinio Baltijos pajūrio ir Riugeno rutėnai — tai venedai, slavizuoti keltai). Manoma, kad Sakso Gramatiko (mir. 1216 m.) Danijos istorijoje minimi Rutheni — tai greičiausiai venedai, kad apie juos ir rašo Dusburgietis (Кудрякова E. Б., Известия o Руси...).
t-002

Rutėnai nutraukė pilies apgulą sužinoję, kad apsiaustieji maitinasi žuvimis iš pilyje buvusio tvenkinio.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 154

Galop rutėnai, pavargę nuo įstangų ir patyrę didelių išlaidų, paklausė apsiaustųjų, kuo jie bemintą. Šie atsakė: „Žuvimis“. Mat jie turėję viduryje pilies 20 žingsnių ilgio ir beveik tokio pat pločio žuvų tvenkinį, jame buvę tiek žuvies, kad jos pakako visiems apsiaustiesiems maitintis. Šitai išgirdę, rutėnai nutraukė apgulą.