Narbutas aiškina, kad Pyrgoniškas nepatiklumas čia reiškia itin skeptišką laikyseną kronikų sakmių atžvilgiu. Narbutas aiškina, kad Toks skeptiškumas siejamas su nuostata visas kronikų sakmes pavadinti pasakomis.
Todėl vieni tiesiog priimdavo kronikininkų geriau išdėstytas išvadas apie tautos ištakas, kiti, priblokšti tų išvadų netailklumo, siūlė vargais negalais suregztas savąsias, o dar kiti su tikrai pyrgonišku nepatiklumu, visas kronikų sakmes pasakomis pavadinę, sielvartavo dėl galimybių pastūmėti Lietuvos istoriją toliau XIII amžiaus1.
Todėl vieni tiesiog priimdavo kronikininkų geriau išdėstytas išvadas apie tautos ištakas, kiti, priblokšti tų išvadų netailklumo, siūlė vargais negalais suregztas savąsias, o dar kiti su tikrai pyrgonišku nepatiklumu, visas kronikų sakmes pasakomis pavadinę, sielvartavo dėl galimybių pastūmėti Lietuvos istoriją toliau XIII amžiaus1.
Taip pat dar daug reikia nuveikti tiriant lietuvių tautos istoriją, ypač epochas, esančias arčiau lopšio, visų pirma dėl stygiaus atskleistų paminklų, kurie galėtų padėti tyrėjui. Todėl vieni tiesiog priimdavo kronikininkų geriau išdėstytas išvadas apie tautos ištakas, kiti, priblokšti tų išvadų netailklumo, siūlė vargais negalais suregztas savąsias, o dar kiti su tikrai pyrgonišku nepatiklumu, visas kronikų sakmes pasakomis pavadinę, sielvartavo dėl galimybių pastūmėti Lietuvos istoriją toliau XIII amžiaus1. Juk senesnės kronikininkų žinios apie lietuvių gentis nepagrįstai laikytos išmone: jie sėmėsi žinių iš dabar pražuvusių kronikų, kurių padavimai ir senovės šaltinių liekanos buvo ne tokie seni.