Narbutas aiškina, kad Pyrgoniškas nepatiklumas čia reiškia itin skeptišką laikyseną kronikų sakmių atžvilgiu. Narbutas aiškina, kad Toks skeptiškumas siejamas su nuostata visas kronikų sakmes pavadinti pasakomis.
Todėl vieni tiesiog\npriimdavo kronikininkų geriau išdėstytas išvadas apie\ntautos ištakas, kiti, priblokšti tų išvadų netailklumo, siūlė\nvargais negalais suregztas savąsias, o dar kiti su tikrai\npyrgonišku nepatiklumu, visas kronikų sakmes pasako\nmis pavadinę, sielvartavo dėl galimybių pastūmėti Lie\ntuvos istoriją toliau XIII amžiaus1.
Todėl vieni tiesiog\npriimdavo kronikininkų geriau išdėstytas išvadas apie\ntautos ištakas, kiti, priblokšti tų išvadų netailklumo, siūlė\nvargais negalais suregztas savąsias, o dar kiti su tikrai\npyrgonišku nepatiklumu, visas kronikų sakmes pasako\nmis pavadinę, sielvartavo dėl galimybių pastūmėti Lie\ntuvos istoriją toliau XIII amžiaus1.
Taip pat dar daug rei kia nuveikti tiriant lietuvių tautos istoriją, ypač epochas, esančias arčiau lopšio, visų pirma dėl stygiaus atskleistų paminklų, kurie galėtų padėti tyrėjui. Todėl vieni tiesiog priimdavo kronikininkų geriau išdėstytas išvadas apie tautos ištakas, kiti, priblokšti tų išvadų netailklumo, siūlė vargais negalais suregztas savąsias, o dar kiti su tikrai pyrgonišku nepatiklumu, visas kronikų sakmes pasako mis pavadinę, sielvartavo dėl galimybių pastūmėti Lie tuvos istoriją toliau XIII amžiaus1. Juk senesnės kroni kininkų žinios apie lietuvių gentis nepagrįstai laikytos išmone: jie sėmėsi žinių iš dabar pražuvusių kronikų, ku rių padavimai ir senovės šaltinių liekanos buvo ne tokie seni.