pyrgoniškas nepatiklumas

Santrauka

Narbutas aiškina, kad Pyrgoniškas nepatiklumas čia reiškia itin skeptišką laikyseną kronikų sakmių atžvilgiu. Narbutas aiškina, kad Toks skeptiškumas siejamas su nuostata visas kronikų sakmes pavadinti pasakomis.

Žodis ir formos

• Pagrindinė forma: pyrgoniškas nepatiklumas.
• Vartojamos formos: pyrgonišku nepatiklumu.

Reikšmė iš konteksto

Kraštutinis, pyrrhoniškas skepticizmas arba nepasitikėjimas istorijos šaltiniais.

Vartojimas

Vartojama apibūdinti kritikams, kurie visas kronikų sakmes laiko pasakomis.

Pastabos

Tai retas vertinamasis posakis; viešame įraše reikėtų jį aiškinti kaip šaltinio autoriaus laikyseną, o ne neutralų terminą.

Teiginiai

Teiginys
▸Rodyti citatast-001 Teodoras Narbutas „pyrgonišką nepatiklumą“ sieja su laikysena visas kronikų sakmes vadinti pasakomis.
▸Rodyti citatast-002 Teodoro Narbuto vartosenoje pyrgoniškas nepatiklumas reiškia skeptišką požiūrį, kai kronikų sakmės vadinamos pasakomis.
▸Rodyti citatast-003 Teodoras Narbutas pyrgonišką nepatiklumą priskiria autoriams, kurie kronikų sakmes vadino pasakomis ir abejojo ankstyvąja Lietuvos istorija.

Citatos

• id: c-175029 citata_originali: | Be to, Rusijos valstybės vakarinėse vokiečių gubernijose steigiasi draugijos, pluša mokslininkai, žadėdami naujų šiaurinių kraštų istorijos vaisių. Taip pat dar daug rei­ kia nuveikti tiriant lietuvių tautos istoriją, ypač epochas, esančias arčiau lopšio, visų pirma dėl stygiaus atskleistų paminklų, kurie galėtų padėti tyrėjui. Todėl vieni tiesiog priimdavo kronikininkų geriau išdėstytas išvadas apie tautos ištakas, kiti, priblokšti tų išvadų netailklumo, siūlė vargais negalais suregztas savąsias, o dar kiti su tikrai pyrgonišku nepatiklumu, visas kronikų sakmes pasako­ mis pavadinę, sielvartavo dėl galimybių pastūmėti Lie­ tuvos istoriją toliau XIII amžiaus1. citata_rodoma: “Todėl vieni tiesiog\npriimdavo kronikininkų geriau išdėstytas išvadas apie\ntautos ištakas, kiti, priblokšti tų išvadų netailklumo, siūlė\nvargais negalais suregztas savąsias, o dar kiti su tikrai\npyrgonišku nepatiklumu, visas kronikų sakmes pasako­\nmis pavadinę, sielvartavo dėl galimybių pastūmėti Lie­\ntuvos istoriją toliau XIII amžiaus1.” statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-192141
  • t-192142

• id: c-175347 citata_originali: | Taip pat dar daug rei­ kia nuveikti tiriant lietuvių tautos istoriją, ypač epochas, esančias arčiau lopšio, visų pirma dėl stygiaus atskleistų paminklų, kurie galėtų padėti tyrėjui. Todėl vieni tiesiog priimdavo kronikininkų geriau išdėstytas išvadas apie tautos ištakas, kiti, priblokšti tų išvadų netailklumo, siūlė vargais negalais suregztas savąsias, o dar kiti su tikrai pyrgonišku nepatiklumu, visas kronikų sakmes pasako­ mis pavadinę, sielvartavo dėl galimybių pastūmėti Lie­ tuvos istoriją toliau XIII amžiaus1. Juk senesnės kroni­ kininkų žinios apie lietuvių gentis nepagrįstai laikytos išmone: jie sėmėsi žinių iš dabar pražuvusių kronikų, ku­ rių padavimai ir senovės šaltinių liekanos buvo ne tokie seni. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-192570