Teodoras Narbutas „pyrgonišką nepatiklumą“ sieja su laikysena visas kronikų sakmes vadinti pasakomis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 31
Todėl vieni tiesiog priimdavo kronikininkų geriau išdėstytas išvadas apie tautos ištakas, kiti, priblokšti tų išvadų netailklumo, siūlė vargais negalais suregztas savąsias, o dar kiti su tikrai pyrgonišku nepatiklumu, visas kronikų sakmes pasakomis pavadinę, sielvartavo dėl galimybių pastūmėti Lietuvos istoriją toliau XIII amžiaus1.
Teodoro Narbuto vartosenoje pyrgoniškas nepatiklumas reiškia skeptišką požiūrį, kai kronikų sakmės vadinamos pasakomis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 31
Todėl vieni tiesiog priimdavo kronikininkų geriau išdėstytas išvadas apie tautos ištakas, kiti, priblokšti tų išvadų netailklumo, siūlė vargais negalais suregztas savąsias, o dar kiti su tikrai pyrgonišku nepatiklumu, visas kronikų sakmes pasakomis pavadinę, sielvartavo dėl galimybių pastūmėti Lietuvos istoriją toliau XIII amžiaus1.
Teodoras Narbutas pyrgonišką nepatiklumą priskiria autoriams, kurie kronikų sakmes vadino pasakomis ir abejojo ankstyvąja Lietuvos istorija.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 31
Taip pat dar daug reikia nuveikti tiriant lietuvių tautos istoriją, ypač epochas, esančias arčiau lopšio, visų pirma dėl stygiaus atskleistų paminklų, kurie galėtų padėti tyrėjui. Todėl vieni tiesiog priimdavo kronikininkų geriau išdėstytas išvadas apie tautos ištakas, kiti, priblokšti tų išvadų netailklumo, siūlė vargais negalais suregztas savąsias, o dar kiti su tikrai pyrgonišku nepatiklumu, visas kronikų sakmes pasakomis pavadinę, sielvartavo dėl galimybių pastūmėti Lietuvos istoriją toliau XIII amžiaus1. Juk senesnės kronikininkų žinios apie lietuvių gentis nepagrįstai laikytos išmone: jie sėmėsi žinių iš dabar pražuvusių kronikų, kurių padavimai ir senovės šaltinių liekanos buvo ne tokie seni.