Teodoras Narbutas „pyrgonišką nepatiklumą“ sieja su laikysena visas kronikų sakmes vadinti pasakomis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 31
Todėl vieni tiesiog\npriimdavo kronikininkų geriau išdėstytas išvadas apie\ntautos ištakas, kiti, priblokšti tų išvadų netailklumo, siūlė\nvargais negalais suregztas savąsias, o dar kiti su tikrai\npyrgonišku nepatiklumu, visas kronikų sakmes pasako\nmis pavadinę, sielvartavo dėl galimybių pastūmėti Lie\ntuvos istoriją toliau XIII amžiaus1.
Teodoro Narbuto vartosenoje pyrgoniškas nepatiklumas reiškia skeptišką požiūrį, kai kronikų sakmės vadinamos pasakomis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 31
Todėl vieni tiesiog\npriimdavo kronikininkų geriau išdėstytas išvadas apie\ntautos ištakas, kiti, priblokšti tų išvadų netailklumo, siūlė\nvargais negalais suregztas savąsias, o dar kiti su tikrai\npyrgonišku nepatiklumu, visas kronikų sakmes pasako\nmis pavadinę, sielvartavo dėl galimybių pastūmėti Lie\ntuvos istoriją toliau XIII amžiaus1.
Teodoras Narbutas pyrgonišką nepatiklumą priskiria autoriams, kurie kronikų sakmes vadino pasakomis ir abejojo ankstyvąja Lietuvos istorija.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 31
Taip pat dar daug rei kia nuveikti tiriant lietuvių tautos istoriją, ypač epochas, esančias arčiau lopšio, visų pirma dėl stygiaus atskleistų paminklų, kurie galėtų padėti tyrėjui. Todėl vieni tiesiog priimdavo kronikininkų geriau išdėstytas išvadas apie tautos ištakas, kiti, priblokšti tų išvadų netailklumo, siūlė vargais negalais suregztas savąsias, o dar kiti su tikrai pyrgonišku nepatiklumu, visas kronikų sakmes pasako mis pavadinę, sielvartavo dėl galimybių pastūmėti Lie tuvos istoriją toliau XIII amžiaus1. Juk senesnės kroni kininkų žinios apie lietuvių gentis nepagrįstai laikytos išmone: jie sėmėsi žinių iš dabar pražuvusių kronikų, ku rių padavimai ir senovės šaltinių liekanos buvo ne tokie seni.