prūsas Prūsa Prūsija

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Prūsų, Prūsijos vardo kilmė nėra aiški. Tuo klausimu skelbta įvairių hipotezių (žr. Kujot S. Dzieje..., p. 409; Фасмер M. Этимологический..., т. 3, с. 389; Fraenkel E. Litauisches..., 2, p. 659; Кушнер П. И. Этнические..., с. 155; Okulicz J. Pradzieje..., р. 14 ir kt.).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

XIII a. 1-oje pusėje atskirai nuo Prūsijos minima Semba (Samblandia, PUB, 1, 1, Nr. 52, p. 38 ir kt.). Dublino kodekse išlikusio „Pasaulio aprašymo pradžios” autorius, dalyvavęs Čekijos karaliaus Otokaro II (ir kryžiuočių) 1255 m. puolime prieš Sembą, konstatuoja, kad už Prūsijos į šiaurę tęsiasi Semba (Prusciam sequitur Zambia ad aquilonem — Colker M. L. America..., p. 721; Samalavičius S., Abramauskas S. Naujas..., p. 63). XIII a. šaltiniuose skyrium nuo Prūsų minima ir Barta (ПСРЛ, т. 2 (1908), стб. 813, 877) bei kt. vakarinių baltų žemės. Prūsais, Prūsija visas kraštas tarp Vyslos ir Nemuno galutinai pradėta vadinti tada, kai buvo pavergtas Kryžiuočių ordino (Būga K. 3, p. 120—121; Кушнер П. И. Этнические..., с. 154—155; Jasas R. Didysis..., p. 11; Salys A. Prūsai (kalba), p. 147; MPKP, 1, p. 14—15; Powierski J. Stosunki..., p. 139; to paties, Prusowie..., p. 368—371; to paties, Uwagi..., p. 128; HP, 1, 1, p. 280—281; Bednarczuk L. Onomastyka..., p. 59—61).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

188 D. — terra Prussi[a]e, Jer.— Pruzinlant. IX—X a.— Bruzi, Burūs. Pruzze, Pruze ir pan. (MPKP, 1, p. 13—14). XII—XIII a. istoriniuose aktuose vardas dar nenusistovėjęs: Pruzia (1141 m.—PUB, 1, 1, Nr. 2, p. 1; 1212 m.— Nr. 10, p. 7; 1222 m.— Nr. 41 A, p. 30), Pruscia (1210 m.— ten pat, Nr. 5, p. 4; 1216—1217 m.— Nr. 14, p. 10; 1218 m.— Nr. 23, p. 17; 1222 m.— Nr. 41 B, p. 27; 1226 m.— Nr. 56, p. 42; 1243 m.— Nr. 143, p. 108), Prussia (1212 m..— ten pat, Nr. 6, p. 5; Nr. 7, p. 6; 1224 m.— Nr. 52, p. 38), Prutia (1216 m.—ten pat, Nr. 9, p. 7; 1222 m.— Nr. 41, p. 28), Prusia (1223 m,— ten pat, Nr. 46, p. 34; 1230 m.— Nr. 75, p. 56), Prucia (1228 m.— ten pat, Nr. 67, p. 49—50).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Prūsų kraštą lietuviai vadino žodžiu Prūsai, Prūsa, Prūsų žemė bei (sulotynintu) Prūsija (Būga K. 1, p. 554; MPKP, 1, p. 14—15; Prūsijos valdžios gromatos..., Nr. 1 (1589 m.), 2 (1639 m.), 6 (1722 m.), 25 (1739 m.) ir kt.). Šiuo vardu iš pradžių, manoma, vadinta tik Pagudė ir, matyt, Pamedė, o pats vardas atsirado ne anksčiau kaip IX—X a. Galvojama, kad etninis vardas Prūsai galėjo egzistuoti jau Romos imperijos laikais (K. Ptolemėjo Boruskus). Iš pradžių jis buvo siejamas tik su notangais. Prūsų vardas IX—XI a. rašytiniuose šaltiniuose pakeitė aisčių vardą.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

М. Pretorijus gretino pruota, pruntu, prussu, t. y. siejo su protas (Prätorius M. Deliciae..., p. 5—6). Šią mintį palaikė kiti, tarp jų Vydūnas (Vydūnas., Sieben Hundert Jahre..., p. 131). Etnonimas siejamas su lie. prusti gerai augti, tarpti; stiprėti’, manoma, kad iš pradžių jis turėjęs tam tikro žmonių būrio reikšmę, t. y. buvo lie. liaudis, tauta ir pan. tipo leksema (Karaliūnas S. Dėl prūsų.., p. 372—373; *prūsis, *prūsas iš pradžių galėjo būti vadinami išprusę, išsilavinę, daug žiną žmonės, plg. lie. žynys (Vėlius N. Senovės baltų..., p. 223—224).