Lietuvos istorijos žinių lobynas
Sąvoka
5 teiginiai10 įrašų0 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 5 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–5 iš 5 teiginių
Prūsų, Prūsijos vardo kilmė nėra aiški.
PDF 54
Prūsų, Prūsijos vardo kilmė nėra aiški. Tuo klausimu skelbta įvairių hipotezių (žr. Kujot S. Dzieje..., p. 409; Фасмер M. Этимологический..., т. 3, с. 389; Fraenkel E. Litauisches..., 2, p. 659; Кушнер П. И. Этнические..., с. 155; Okulicz J. Pradzieje..., р. 14 ir kt.).
XIII a. pirmojoje pusėje Semba šaltiniuose minima atskirai nuo Prūsijos.
PDF 54
XIII a. 1-oje pusėje atskirai nuo Prūsijos minima Semba (Samblandia, PUB, 1, 1, Nr. 52, p. 38 ir kt.). Dublino kodekse išlikusio „Pasaulio aprašymo pradžios” autorius, dalyvavęs Čekijos karaliaus Otokaro II (ir kryžiuočių) 1255 m. puolime prieš Sembą, konstatuoja, kad už Prūsijos į šiaurę tęsiasi Semba (Prusciam sequitur Zambia ad aquilonem — Colker M. L. America..., p. 721; Samalavičius S., Abramauskas S. Naujas..., p. 63). XIII a. šaltiniuose skyrium nuo Prūsų minima ir Barta (ПСРЛ, т. 2 (1908), стб. 813, 877) bei kt. vakarinių baltų žemės. Prūsais, Prūsija visas kraštas tarp Vyslos ir Nemuno galutinai pradėta vadinti tada, kai buvo pavergtas Kryžiuočių ordino (Būga K. 3, p. 120—121; Кушнер П. И. Этнические..., с. 154—155; Jasas R. Didysis..., p. 11; Salys A. Prūsai (kalba), p. 147; MPKP, 1, p. 14—15; Powierski J. Stosunki..., p. 139; to paties, Prusowie..., p. 368—371; to paties, Uwagi..., p. 128; HP, 1, 1, p. 280—281; Bednarczuk L. Onomastyka..., p. 59—61).
Manoma, kad žodžiai *prūsis ir *prūsas iš pradžių galėjo reikšti išprususius, išsilavinusius žmones.
PDF 54
М. Pretorijus gretino pruota, pruntu, prussu, t. y. siejo su protas (Prätorius M. Deliciae..., p. 5—6). Šią mintį palaikė kiti, tarp jų Vydūnas (Vydūnas., Sieben Hundert Jahre..., p. 131). Etnonimas siejamas su lie. prusti gerai augti, tarpti; stiprėti’, manoma, kad iš pradžių jis turėjęs tam tikro žmonių būrio reikšmę, t. y. buvo lie. liaudis, tauta ir pan. tipo leksema (Karaliūnas S. Dėl prūsų.., p. 372—373; *prūsis, *prūsas iš pradžių galėjo būti vadinami išprusę, išsilavinę, daug žiną žmonės, plg. lie. žynys (Vėlius N. Senovės baltų..., p. 223—224).
XII–XIII a. istoriniuose aktuose Prūsijos vardas dar nebuvo nusistovėjęs ir rašytas keliomis formomis.
PDF 54
188 D. — terra Prussi[a]e, Jer.— Pruzinlant. IX—X a.— Bruzi, Burūs. Pruzze, Pruze ir pan. (MPKP, 1, p. 13—14). XII—XIII a. istoriniuose aktuose vardas dar nenusistovėjęs: Pruzia (1141 m.—PUB, 1, 1, Nr. 2, p. 1; 1212 m.— Nr. 10, p. 7; 1222 m.— Nr. 41 A, p. 30), Pruscia (1210 m.— ten pat, Nr. 5, p. 4; 1216—1217 m.— Nr. 14, p. 10; 1218 m.— Nr. 23, p. 17; 1222 m.— Nr. 41 B, p. 27; 1226 m.— Nr. 56, p. 42; 1243 m.— Nr. 143, p. 108), Prussia (1212 m..— ten pat, Nr. 6, p. 5; Nr. 7, p. 6; 1224 m.— Nr. 52, p. 38), Prutia (1216 m.—ten pat, Nr. 9, p. 7; 1222 m.— Nr. 41, p. 28), Prusia (1223 m,— ten pat, Nr. 46, p. 34; 1230 m.— Nr. 75, p. 56), Prucia (1228 m.— ten pat, Nr. 67, p. 49—50).
Lietuviai prūsų kraštą vadino Prūsais, Prūsa, Prūsų žeme ir sulotynintu vardu Prūsija.
PDF 54
Prūsų kraštą lietuviai vadino žodžiu Prūsai, Prūsa, Prūsų žemė bei (sulotynintu) Prūsija (Būga K. 1, p. 554; MPKP, 1, p. 14—15; Prūsijos valdžios gromatos..., Nr. 1 (1589 m.), 2 (1639 m.), 6 (1722 m.), 25 (1739 m.) ir kt.). Šiuo vardu iš pradžių, manoma, vadinta tik Pagudė ir, matyt, Pamedė, o pats vardas atsirado ne anksčiau kaip IX—X a. Galvojama, kad etninis vardas Prūsai galėjo egzistuoti jau Romos imperijos laikais (K. Ptolemėjo Boruskus). Iš pradžių jis buvo siejamas tik su notangais. Prūsų vardas IX—XI a. rašytiniuose šaltiniuose pakeitė aisčių vardą.