Rygos miesto tarė jas Henrikas fon Calmaras su savo kolega Jonu Roghenu 1323 metų liepos 18 dieną Liubeko miesto rotušėje, dalyvaujant imperatoriaus kancleriui Janui fon Bremenui, daugeliui Liu beko katedros kanauninkų, dominikonų ordino vienuoliams ir. O keturi naujai įvesti prelatų ir aštuoni kanauninkų titulai buvo atiduoti uoliausiems lenkų kunigams, platinan tiems Lietuvoje Kristaus tikėjimą.
Lenkų didžponiams patarus, pirmuoju Vilniaus diecezijos vyskupu Vladislovas Jogaila išrinko Andrių iš Vasilevo Važilą, dar vadinamą Vasilionu, iš Jastžembcų giminės, lenką, Mažesniųjų brolių ordino vienuolį, Cereto vyskupą, kadaise Vengrijos karalienės Elžbietos nuodėmklausį, pavyzdingą vyrą ir garsų pamokslininką9. O keturi naujai įvesti prelatų ir aštuoni kanauninkų titulai buvo atiduoti uoliausiems lenkų kunigams, platinantiems Lietuvoje Kristaus tikėjimą. Netrukus Poznanės vyskupas Dobrogostas iš Jogailos svitos buvo nusiųstas pas popiežių išprašyti bulės, patvirtinančios naujo ganytojo išrinkimą ir Vilniaus vyskupijos fundaciją.