Santrauka
Rygos miesto tarė jas Henrikas fon Calmaras su savo kolega Jonu Roghenu 1323 metų liepos 18 dieną Liubeko miesto rotušėje, dalyvaujant imperatoriaus kancleriui Janui fon Bremenui, daugeliui Liu beko katedros kanauninkų, dominikonų ordino vienuoliams ir. O keturi naujai įvesti prelatų ir aštuoni kanauninkų titulai buvo atiduoti uoliausiems lenkų kunigams, platinan tiems Lietuvoje Kristaus tikėjimą.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Rygos miesto tarė jas Henrikas fon Calmaras su savo kolega Jonu Roghenu 1323 metų liepos 18 dieną Liubeko miesto rotušėje, dalyvaujant imperatoriaus kancleriui Janui fon Bremenui, daugeliui Liu beko katedros kanauninkų, dominikonų ordino vienuoliams ir. | c-001 | |
| t-002 O keturi naujai įvesti prelatų ir aštuoni kanauninkų titulai buvo atiduoti uoliausiems lenkų kunigams, platinan tiems Lietuvoje Kristaus tikėjimą. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Rygos miesto tarė jas Henrikas fon Calmaras su savo kolega Jonu Roghenu 1323 metų liepos 18 dieną Liubeko miesto rotušėje, dalyvaujant imperatoriaus kancleriui Janui fon Bremenui, daugeliui Liu beko katedros kanauninkų, dominikonų ordino vienuoliams ir.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jam lengviausia buvo atsekti tikrą įvykių eigą. Rygos miesto tarė jas Henrikas fon Calmaras su savo kolega Jonu Roghenu 1323 metų liepos 18 dieną Liubeko miesto rotušėje, dalyvaujant imperatoriaus kancleriui Janui fon Bremenui, daugeliui Liu beko katedros kanauninkų, dominikonų ordino vienuoliams ir miesto tarybos nariams, įteikė dominikonų ordino kuni gams tariamus karaliaus Gedimino laiškus, prašydami juos čia pat skaityti. Tad buvo perskaitytas tas laiškas ir du kiti, kurie buvo įteikti miesto tarybai ir minoritų kustodui.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: O keturi naujai įvesti prelatų ir aštuoni kanauninkų titulai buvo atiduoti uoliausiems lenkų kunigams, platinan tiems Lietuvoje Kristaus tikėjimą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Lenkų didžponiams patarus, pir muoju Vilniaus diecezijos vyskupu Vladislovas Jogaila iš rinko Andrių iš Vasilevo Važilą, dar vadinamą Vasilionu, iš Jastžembcų giminės, lenką, Mažesniųjų brolių ordino vie nuolį, Cereto vyskupą, kadaise Vengrijos karalienės Elžbie tos nuodėmklausį, pavyzdingą vyrą ir garsų pamokslinin ką9. O keturi naujai įvesti prelatų ir aštuoni kanauninkų titulai buvo atiduoti uoliausiems lenkų kunigams, platinan tiems Lietuvoje Kristaus tikėjimą. Netrukus Poznanės vys kupas Dobrogostas iš Jogailos svitos buvo nusiųstas pas po piežių išprašyti bulės, patvirtinančios naujo ganytojo išrinkimą ir Vilniaus vyskupijos fundaciją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Dobrogostas
- Gediminas
- Henrikas
- Henrikas fon Calmaras
- Jogaila
- Lenkai
- Vladislovas
- Vladislovas Jogaila
- diecezija
- fundacija
- kustodas
- Apaštalų Sostas
- Motiejus (Vilniaus vyskupas)
- Vilniaus kapitula
- Vilniaus magistratas
- bažnytinės cenzūros
- ekskomunikacija ekskomunika
- jurisdikcija
- Žygimanto Senojo sprendimas Vilniaus miesto ir kapitulos jurisdikcijos ginče (1533 m. liepos 26 d.)
- Dominikonų ordinas
- Janas fon Bremenas
- Jonas Roghenas
- Liubeko miesto taryba