Santrauka

Narbutas apibrėžia pilkapius kaip žmonių rankomis supiltas žemės kalvas. Narbutas aiškina, kad Jis nurodo rusinų vartojamą pavadinimą kurhany.

Žodis ir formos

  • Pagrindinė forma: pilkapis.
  • Vartojamos formos: Pilkapiai, pilkapiai, pilkapių, pilkapį, pilkapius, pilkapyje, kurhany.

Reikšmė iš konteksto

Žemės supiltas senovinis kapavietės sampilas; Narbuto tekste pilkapiai aiškinami kaip žmonių rankomis supiltos žemės kalvos, siejamos su laidojimu ir senovine praeitimi.

Vartojimas

Vartojama kaip istorinis ir archeologinis terminas, šaltinyje susiejamas su rusinų pavadinimu kurhany, regioniniais tipais ir skitų laidojimo papročiu.

Pastabos

Šaltinyje sąvoka aiškinama aprašymu ir pavyzdžiais, o ne griežta leksikografine definicija; todėl riba tarp bendrinės sąvokos ir archeologinio objekto čia nėra visiškai vienareikšmė.

Teiginiai

Teiginys
t-010 Teodoro Narbuto užrašytuose pasakojimuose kaimiečiai neliečia pilkapių iš pagarbos po jais besiilsinčių žmonių palaikams.
t-004 Teodoras Narbutas baltarusių pilkapių horizontalų pjūvį apibūdina kaip šiek tiek suplotos elipsės formą.
t-001 Teodoras Narbutas pilkapius apibrėžia kaip žmonių rankomis supiltas žemės kalvas, rusinų vadinamas kurhany.
t-008 Teodoro Narbuto užrašytuose vietos padavimuose pilkapiai visuomet laikomi kapais.
t-002 Teodoras Narbutas nurodo, kad rusinai pilkapius vadina kurhany.
t-009 Teodoro Narbuto užrašytuose vietos pasakojimuose pilkapiai priskiriami neatmenamos senovės epochai.

Citatos

  • id: c-175100 citata_originali: | Ypač mus domina baltarusių pilkapiai, savo forma ir dydžiu besiskiriantys nuo ukrai- nietiškų, arba stepinių. Šie yra gana aukšti ir turi konu- so’formą arba labai panašūs į šieno kupetas; jie dažniau­ siai išbarstyti pavieniui šen bei ten, juose beveik visada randama ginklų ir turtingų riterių apdarų likučių. Tuo tarpu baltarusių yra (kitokie. Horizontalus jų pjūvis yra šiek tiek suplotos elipsės formos, vertikalus skersinis pjū­ vis sudaro dalį apskritimo. citata_rodoma: “Ypač mus domina baltarusių\npilkapiai, savo forma ir dydžiu besiskiriantys nuo ukrai-\nnietiškų, arba stepinių. Šie yra gana aukšti ir turi konu-\nso’formą arba labai panašūs į šieno kupetas; jie dažniau­\nsiai išbarstyti pavieniui šen bei ten, juose beveik visada\nrandama ginklų ir turtingų riterių apdarų likučių. Tuo\ntarpu baltarusių yra (kitokie. Horizontalus jų pjūvis yra\nšiek tiek suplotos elipsės formos, vertikalus skersinis pjū­\nvis sudaro dalį apskritimo.” statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-192277
  • id: c-175101 citata_originali: | Apskri­ tai panašūs radiniai priklauso prie retenybių. Pavyko surinkti šiuos tenykščių kaimo gyventojų iš­ saugotus vietos padavimus ir pasakojimus: a) Pilkapiai visuomet buvo laikomi kapais. b) Jie priklauso neatmenamos senovės epochai. c) Tai paminklai kažkokios tautos, gyvenusios šioje žemėje iki slavų ir su jais kariavusios, arba tos, kurią slavai pavergė ginklu, d) Rogačiovas, esąs trikampyje, kurį skalauja Dnep- ras ir Drutė, ant kalvos, laikomas seniausiu šio krašto miestu ir visų pripažįstamas šios buvusios pilkapių ka­ sėjų genties sostine. e) Vis dėlto pilkapius visuomet gaubė dabartinės mū­ sų kraštiečių kartos pagarba. Šiandien kaimiečiai nors nelaiko jų savo tautos protėvių kapais, tačiau iš pagar­ bos po jais besiilsinčios genties žmonių palaikams nieka­ da nesiryžta paliesti jų nei noragu, nei kitais įrankiais, o juo labiau kasinėti, atvirkščiai, nors jie stūkso vidury laukų, tarp pastatų ir gerokai trukdo, jie jų neliečia. citata_rodoma: “a) Pilkapiai visuomet buvo laikomi kapais.\nb) Jie priklauso neatmenamos senovės epochai.\nc) Tai paminklai kažkokios tautos, gyvenusios šioje\nžemėje iki slavų ir su jais kariavusios, arba tos, kurią\nslavai pavergė ginklu,\nd) Rogačiovas, esąs trikampyje, kurį skalauja Dnep-\nras ir Drutė, ant kalvos, laikomas seniausiu šio krašto\nmiestu ir visų pripažįstamas šios buvusios pilkapių ka-\nsėjų genties sostine.\ne) Vis dėlto pilkapius visuomet gaubė dabartinės mū-\nsų kraštiečių kartos pagarba. Šiandien kaimiečiai nors\nnelaiko jų savo tautos protėvių kapais, tačiau iš pagar-\nbos po jais besiilsinčios genties žmonių palaikams nieka-\nda nesiryžta paliesti jų nei noragu, nei kitais įrankiais,\no juo labiau kasinėti, atvirkščiai, nors jie stūkso vidury\nlaukų, tarp pastatų ir gerokai trukdo, jie jų neliečia.” statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-192279
    • t-192282
    • t-192276
  • id: c-175102 citata_originali: | Tokia surinkta pradinės Kijevo istorijos medžiaga, ku­ ria remdamasis, išmanantis istoriją ir turintis noro galės po mūsų parašyti platesnę studiją, jei laikas, sveikata ir amžius neleis mums šito įgyvendinti.


    VII Priedas A p ie p ilk a p iu s Šis lietuvių tautos istoriją dominantis straipsnis buvo parašytas leidiniui „Tygodnik Wilenslki“’, bet ir dabar čia verta pakartoti jį su tam tikromis pataisomis. Pilkapiai — žemės kalvos, supiltos žmonių rankomis, rusinu vadinami kurhany. citata_rodoma: “Pilkapiai — žemės kalvos, supiltos žmonių rankomis,\nrusinu vadinami kurhany.” statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-192278
    • t-192281