pašauktinė kariuomenė

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Artilerija to meto Lietuvos kariuomenėje dar nevaidino didesnio savarankiško vaidmens, bet buvo įprastas atributas, kuris mūšio lauke vis dėlto praversdavo. Pašauktinės kariuomenės silpnąsias savybes (santykinai nedidelę kovinę patirtį, ne visada patenkinamą discipliną) bandyta kompensuoti samdiniais - kariais profesionalais. Totorių įsiveržimas 1506 m.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Iš kitos pusės, nesant masinės reguliarios kariuomenės, bajorų pašauktinės kariuomenės mobilizacija galėdavo užtrukti tol, kol jos jau nebereikėdavo, nes po apiplėšimo totoriai stengdavosi pasitraukti kuo sparčiau. Būtent šios struktūrinės-organizacinės Lietuvos karinės organizacijos silpnosios vietos leido totoriams dažnai nebaudžiamiems plėšti LDK žemes xv a. pabaigoje - xvi a. pradžioje. Tiesa, dar

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Lietuvos kariuomenė XV a. pabaigoje - xvi a. pradžioje Lietuvos karinės organizacijos struktūros pagrindą vis dar sudarė kilmingųjų pašauktinė raitelių kariuomenė. Kaip ir kiekvienoje riterių kariuomenėje Lietuvos kariuomenėje buvo sunkiau ir lengviau ginkluotų raitelių, stipresnių ir silpnesnių dalinių. Karinės patirties ir ginkluotės kokybės požiūriu vertingiausius dalinius sudarydavo didžiojo kunigaikščio dvaro vėliava bei didikų privatūs daliniai.

Šaltinis: „Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.

Organizacine prasme Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a. nuolatinės kariuomenės nebuvo, kilus karui būdavo skelbiamas visuotinis bajorų šaukimas ir samdomi algininkai; jie sudarydavo tik dalį kariuomenės. Žemės arba karo prievolė tebebuvo pagrindinė bajorijos prievolė valstybei. Ji buvo reglamentuota teisės aktais, seimo ir valdovo normatyviniais dokumentais. Tačiau pašauktinė kariuomenė buvo problemiškas organizmas.