lietuvininkai

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Ilgainiui lietuvius Vokiečių ordino valstybėje (vėliau pasivadinusioje Prūsijos hercogija, o dar vėliau – Prūsijos karalija) pradėta vadinti lietuvininkais, o jų žemes – Prūsų Lietuva arba Mažąja Lietuva (visa kita Lietuva vėliau – atrodo, XIX a. – pradėta vadinti Didžiosios Lietuvos vardu).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Beje, ne visi klaipėdiškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“ statuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tiesa, Versalio taikos konferencija (1919) nuo Vokietijos atskyrė tik dalį Mažosios Lietuvos – Klaipėdos kraštą, tačiau jo neatidavė Lietuvai. Beje, ne visi klaipėdiškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“ statuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)). Pagrindiniai Lietuvos istorijos metmenys Taigi, bendriausias Lietuvos istorijos modelis būtų toks: tarp miškingosios Rytų Europos priešistorinių archeologinių kultūrų 3–2 tūkstančiai metų prieš Kristų atsirado baltų kultūra.