Lietuvos istorijos žinių lobynas
Sąvoka
3 teiginiai3 įrašai2 ryšiai
1925 m. Klaipėdos krašto gyventojų surašymo duomenys parodė, kad krašte gyvena 141 000 gyventojų, iš jų 64 000 vokiečių, 37 000 lietuvių ir 34 000 „klaipėdiečių“, kurie namuose kalbėjo lietuviškai. Svarbiausia, kad Lietuva dėl sudėtingų socialinių, politinių tradicijų ir psichologinių priežasčių prarado lietuviškai kalbėjusius „klaipėdiškius“, kurie rinkimuose į vietos seimelį balsavo už susitelkusias vokiškas partijas (panašiai kaip elzasiečiai ar.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Lietuva klaipėdiečius laikė lietuviais ir skaičiavo, kad Klaipėdos krašte lietuviai sudaro 50,8 procento gyventojų.
1925 m. Klaipėdos krašto gyventojų surašymo duomenys parodė, kad krašte gyvena 141 000 gyventojų, iš jų 64 000 vokiečių, 37 000 lietuvių ir 34 000 „klaipėdiečių“, kurie namuose kalbėjo lietuviškai. Kadangi Lietuva be vidinių skrupulų laikė „klaipėdiečius“ lietuviais, skaičiavo krašte esant 50,8 proc. lietuvių. Lietuva įgijo neužšalantį uostą.
Lietuva prarado lietuviškai kalbėjusius klaipėdiškius, kurie vietos seimelio rinkimuose balsavo už vokiškas partijas.
Kaunas bandė remtis atvykėliais iš Didžiosios Lietuvos, tačiau dauguma jų buvo paprasti, neišsilavinę darbininkai. Svarbiausia, kad Lietuva dėl sudėtingų socialinių, politinių tradicijų ir psichologinių priežasčių prarado lietuviškai kalbėjusius „klaipėdiškius“, kurie rinkimuose į vietos seimelį balsavo už susitelkusias vokiškas partijas (panašiai kaip elzasiečiai ar Silezijos lenkai). Klaipėdos kraštas daugeliu išsivystymo parametrų buvo panašesnis į Latviją ir Estiją, negu į Didžiąją Lietuvą.
Lietuva prarado lietuviškai kalbėjusių klaipėdiškių paramą, nes jie vietos seimelio rinkimuose balsavo už vokiškas partijas.
Kaunas bandė remtis atvykėliais iš Didžiosios Lietuvos, tačiau dauguma jų buvo paprasti, neišsilavinę darbininkai. Svarbiausia, kad Lietuva dėl sudėtingų socialinių, politinių tradicijų ir psichologinių priežasčių prarado lietuviškai kalbėjusius „klaipėdiškius“, kurie rinkimuose į vietos seimelį balsavo už susitelkusias vokiškas partijas (panašiai kaip elzasiečiai ar Silezijos lenkai). Klaipėdos kraštas daugeliu išsivystymo parametrų buvo panašesnis į Latviją ir Estiją, negu į Didžiąją Lietuvą.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 3 | 3 |