Narbutas teigia, kad Europoje gyvenanti žmonių padermė yra pavadinta kaukaziečių-europiečių gentimi. Narbutas aiškina, kad Tiksliau ją jis vadina indų-skitų paderme.
Pirmykščiais laikais, esant vienai, t. y. kaukaziečių-europiečių tautų genčiai, kalbos skirtumai neturėjo būti dideli, net prabėgus daugeliui amžių ir bendrai giminei suskilus į daugybę atšakų. Taigi lengva padaryti prielaidą, jog vienas budinu klanas, patekęs tarp slavų, suslavėjo1. 1 Šia proga reikia papildyti mūsų nuomonę, kurią mūsų rašinyje šiandien teko ne kartą priminti: tarp įvairių tautų kalbų pastebimas panašumas arba net žodžių identiškumas. Tai yra todėl, kad: 1) visa žmonių padermė išėjo iš vieno lopšio, iš vienos žmonių poros, iš vienos pirmapradės genties, kurios kalba buvo visų kalbų motina; 2) kalbos organo, su kuriuo galima išgauti tūkstančio jausmų garsus, sudėtis yra visai žmonių giminei bendra, — iš čia ir dažnas tapatumas tariant garsus; 3) žmonių padermė, gyvenanti Europoje, yra viena ir ta pati, kuri buvo pavadinta kaukaziečių-europiečių gentimi. Tiksliau ją būtų vadinti indų-skitų paderme.
Pirmykščiais laikais, esant vienai, t. y. kaukaziečių-europiečių tautų genčiai, kalbos skirtumai neturėjo būti dideli, net prabėgus daugeliui amžių ir bendrai giminei suskilus į daugybę atšakų. Taigi lengva padaryti prielaidą, jog vienas budinu klanas, patekęs tarp slavų, suslavėjo1. 1 Šia proga reikia papildyti mūsų nuomonę, kurią mūsų rašinyje šiandien teko ne kartą priminti: tarp įvairių tautų kalbų pastebimas panašumas arba net žodžių identiškumas. Tai yra todėl, kad: 1) visa žmonių padermė išėjo iš vieno lopšio, iš vienos žmonių poros, iš vienos pirmapradės genties, kurios kalba buvo visų kalbų motina; 2) kalbos organo, su kuriuo galima išgauti tūkstančio jausmų garsus, sudėtis yra visai žmonių giminei bendra, — iš čia ir dažnas tapatumas tariant garsus; 3) žmonių padermė, gyvenanti Europoje, yra viena ir ta pati, kuri buvo pavadinta kaukaziečių-europiečių gentimi. Tiksliau ją būtų vadinti indų-skitų paderme.