zodyno irasas

indų-skitų padermė

2 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Narbutas teigia, kad Europoje gyvenanti žmonių padermė yra pavadinta kaukaziečių-europiečių gentimi. Narbutas aiškina, kad Tiksliau ją jis vadina indų-skitų paderme.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Narbutas Europoje gyvenančią žmonių padermę tapatina su kaukaziečių-europiečių gentimi, bet tiksliau vadina indų-skitų paderme.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Pirmykščiais laikais, esant vienai, t. y.\nkaukaziečių-europiečių tautų genčiai, kalbos skirtumai ne­\nturėjo būti dideli, net prabėgus daugeliui amžių ir bend­\nrai giminei suskilus į daugybę atšakų. Taigi lengva pa­\ndaryti prielaidą, jog vienas budinu klanas, patekęs tarp\nslavų, suslavėjo1.\n1 Šia proga reikia papildyti mūsų nuomonę, kurią mūsų rašinyje\nšiandien teko ne kartą priminti: tarp įvairių tautų kalbų pastebimas\npanašumas arba net žodžių identiškumas. Tai yra todėl, kad: 1) visa\nžmonių padermė išėjo iš vieno lopšio, iš vienos žmonių poros, iš vie­\nnos pirmapradės genties, kurios kalba buvo visų kalbų motina; 2)\nkalbos organo, su kuriuo galima išgauti tūkstančio jausmų garsus,\nsudėtis yra visai žmonių giminei bendra, — iš čia ir dažnas tapatu­\nmas tariant garsus; 3) žmonių padermė, gyvenanti Europoje, yra\nviena ir ta pati, kuri buvo pavadinta kaukaziečių-europiečių genti­\nmi. Tiksliau ją būtų vadinti indų-skitų paderme.
t-002vidutinis

Narbutas mano, kad Europoje gyvenančią žmonių padermę tiksliau būtų vadinti indų-skitų paderme.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Pirmykščiais laikais, esant vienai, t. y.\nkaukaziečių-europiečių tautų genčiai, kalbos skirtumai ne­\nturėjo būti dideli, net prabėgus daugeliui amžių ir bend­\nrai giminei suskilus į daugybę atšakų. Taigi lengva pa­\ndaryti prielaidą, jog vienas budinu klanas, patekęs tarp\nslavų, suslavėjo1.\n1 Šia proga reikia papildyti mūsų nuomonę, kurią mūsų rašinyje\nšiandien teko ne kartą priminti: tarp įvairių tautų kalbų pastebimas\npanašumas arba net žodžių identiškumas. Tai yra todėl, kad: 1) visa\nžmonių padermė išėjo iš vieno lopšio, iš vienos žmonių poros, iš vie­\nnos pirmapradės genties, kurios kalba buvo visų kalbų motina; 2)\nkalbos organo, su kuriuo galima išgauti tūkstančio jausmų garsus,\nsudėtis yra visai žmonių giminei bendra, — iš čia ir dažnas tapatu­\nmas tariant garsus; 3) žmonių padermė, gyvenanti Europoje, yra\nviena ir ta pati, kuri buvo pavadinta kaukaziečių-europiečių genti­\nmi. Tiksliau ją būtų vadinti indų-skitų paderme.
Visi teiginiai ir įrodymai (2 teiginiai, 1 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)21