indų-skitų padermė

Santrauka

Narbutas teigia, kad Europoje gyvenanti žmonių padermė yra pavadinta kaukaziečių-europiečių gentimi. Narbutas aiškina, kad Tiksliau ją jis vadina indų-skitų paderme.

Žodis ir formos

• Pagrindinė forma: indų-skitų padermė.
• Vartojamos formos: kaukaziečių-europiečių tautų genčiai, kaukaziečių-europiečių gentimi, indų-skitų paderme.

Reikšmė iš konteksto

Narbuto antropologinė žmonių padermės samprata, kur europiečių tautas jis tiksliau vadina indų-skitų paderme.

Vartojimas

Istoriografinis ir antropologinis terminas.

Pastabos

Tai Narbuto lyginamoji rasinė / etnologinė schema, o ne neutralus šiuolaikinis mokslinis terminas.

Teiginiai

Teiginys
▸Rodyti citatast-001 Narbutas Europoje gyvenančią žmonių padermę tapatina su kaukaziečių-europiečių gentimi, bet tiksliau vadina indų-skitų paderme.
▸Rodyti citatast-002 Narbutas mano, kad Europoje gyvenančią žmonių padermę tiksliau būtų vadinti indų-skitų paderme.

Citatos

• id: c-175037 citata_originali: | Pirmykščiais laikais, esant vienai, t. y. kaukaziečių-europiečių tautų genčiai, kalbos skirtumai ne­ turėjo būti dideli, net prabėgus daugeliui amžių ir bend­ rai giminei suskilus į daugybę atšakų. Taigi lengva pa­ daryti prielaidą, jog vienas budinu klanas, patekęs tarp slavų, suslavėjo1. 1 Šia proga reikia papildyti mūsų nuomonę, kurią mūsų rašinyje šiandien teko ne kartą priminti: tarp įvairių tautų kalbų pastebimas panašumas arba net žodžių identiškumas. Tai yra todėl, kad: 1) visa žmonių padermė išėjo iš vieno lopšio, iš vienos žmonių poros, iš vie­ nos pirmapradės genties, kurios kalba buvo visų kalbų motina; 2) kalbos organo, su kuriuo galima išgauti tūkstančio jausmų garsus, sudėtis yra visai žmonių giminei bendra, — iš čia ir dažnas tapatu­ mas tariant garsus; 3) žmonių padermė, gyvenanti Europoje, yra viena ir ta pati, kuri buvo pavadinta kaukaziečių-europiečių genti­ mi. Tiksliau ją būtų vadinti indų-skitų paderme. citata_rodoma: “Pirmykščiais laikais, esant vienai, t. y.\nkaukaziečių-europiečių tautų genčiai, kalbos skirtumai ne­\nturėjo būti dideli, net prabėgus daugeliui amžių ir bend­\nrai giminei suskilus į daugybę atšakų. Taigi lengva pa­\ndaryti prielaidą, jog vienas budinu klanas, patekęs tarp\nslavų, suslavėjo1.\n1 Šia proga reikia papildyti mūsų nuomonę, kurią mūsų rašinyje\nšiandien teko ne kartą priminti: tarp įvairių tautų kalbų pastebimas\npanašumas arba net žodžių identiškumas. Tai yra todėl, kad: 1) visa\nžmonių padermė išėjo iš vieno lopšio, iš vienos žmonių poros, iš vie­\nnos pirmapradės genties, kurios kalba buvo visų kalbų motina; 2)\nkalbos organo, su kuriuo galima išgauti tūkstančio jausmų garsus,\nsudėtis yra visai žmonių giminei bendra, — iš čia ir dažnas tapatu­\nmas tariant garsus; 3) žmonių padermė, gyvenanti Europoje, yra\nviena ir ta pati, kuri buvo pavadinta kaukaziečių-europiečių genti­\nmi. Tiksliau ją būtų vadinti indų-skitų paderme.” statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
  • t-192159
  • t-192160