zodyno irasas

indų-skitų padermė

2 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas Europoje gyvenančią žmonių padermę tapatina su kaukaziečių-europiečių gentimi, bet tiksliau vadina indų-skitų paderme.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 77

Pirmykščiais laikais, esant vienai, t. y.\nkaukaziečių-europiečių tautų genčiai, kalbos skirtumai ne\nturėjo būti dideli, net prabėgus daugeliui amžių ir bend\nrai giminei suskilus į daugybę atšakų. Taigi lengva pa\ndaryti prielaidą, jog vienas budinu klanas, patekęs tarp\nslavų, suslavėjo1.\n1 Šia proga reikia papildyti mūsų nuomonę, kurią mūsų rašinyje\nšiandien teko ne kartą priminti: tarp įvairių tautų kalbų pastebimas\npanašumas arba net žodžių identiškumas. Tai yra todėl, kad: 1) visa\nžmonių padermė išėjo iš vieno lopšio, iš vienos žmonių poros, iš vie\nnos pirmapradės genties, kurios kalba buvo visų kalbų motina; 2)\nkalbos organo, su kuriuo galima išgauti tūkstančio jausmų garsus,\nsudėtis yra visai žmonių giminei bendra, — iš čia ir dažnas tapatu\nmas tariant garsus; 3) žmonių padermė, gyvenanti Europoje, yra\nviena ir ta pati, kuri buvo pavadinta kaukaziečių-europiečių genti\nmi. Tiksliau ją būtų vadinti indų-skitų paderme.

t-002vidutinis

Narbutas mano, kad Europoje gyvenančią žmonių padermę tiksliau būtų vadinti indų-skitų paderme.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 77

Pirmykščiais laikais, esant vienai, t. y.\nkaukaziečių-europiečių tautų genčiai, kalbos skirtumai ne\nturėjo būti dideli, net prabėgus daugeliui amžių ir bend\nrai giminei suskilus į daugybę atšakų. Taigi lengva pa\ndaryti prielaidą, jog vienas budinu klanas, patekęs tarp\nslavų, suslavėjo1.\n1 Šia proga reikia papildyti mūsų nuomonę, kurią mūsų rašinyje\nšiandien teko ne kartą priminti: tarp įvairių tautų kalbų pastebimas\npanašumas arba net žodžių identiškumas. Tai yra todėl, kad: 1) visa\nžmonių padermė išėjo iš vieno lopšio, iš vienos žmonių poros, iš vie\nnos pirmapradės genties, kurios kalba buvo visų kalbų motina; 2)\nkalbos organo, su kuriuo galima išgauti tūkstančio jausmų garsus,\nsudėtis yra visai žmonių giminei bendra, — iš čia ir dažnas tapatu\nmas tariant garsus; 3) žmonių padermė, gyvenanti Europoje, yra\nviena ir ta pati, kuri buvo pavadinta kaukaziečių-europiečių genti\nmi. Tiksliau ją būtų vadinti indų-skitų paderme.