Lietuvos istorijos žinių lobynas
Sąvoka
6 teiginiai6 įrašai2 ryšiai
Federacija – Lietuvos ir Lenkijos santykiams spręsti siūlytas federacinės valstybės projektas. 1921 m. Sąjungininkai Vilniaus klausimą ir Lietuvos bei Lenkijos priešpriešą mėgino sureguliuoti federacijos būdu. Lietuviai šio principo vengė, nes baiminosi, kad nedidelė Lietuva pranyktų daug didesnės Lenkijos politinėje erdvėje, tačiau sutiko derėtis, jei Varšuva pripažintų Lietuvą su sostine Vilniumi. P. Himansas parengė projektą, pagal kurį federacinę valstybę būtų sudarę Kauno ir Vilniaus kantonai. Vis dėlto Lenkijos ir Lietuvos federacijos planas nesusiklostė, o lietuviams iš Lenkijos teliko tikėtis nepriklausomos Lietuvos siauresnėse etnografinėse ribose.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Reikšmė |
|
| |
| Vartosena |
|
|
Patikrinti teiginiai
Lietuviai vengė federacijos su Lenkija, bet sutiko derėtis, jei Varšuva pripažintų Lietuvą su sostine Vilniumi.
Lietuviai federacijos principo vengė logiškai manydami, kaip čia 2 milijonams lietuvių nepaskendus 28 milijonų lenkų jūroje, tačiau derėtis sutiko, jeigu tik Varšuva pripažins Lietuvą su sostine Vilniumi.
1921 m. Sąjungininkai Vilniaus klausimą ir Lietuvos bei Lenkijos priešpriešą siekė sureguliuoti federacijos būdu.
Tačiau 1921 m. Vilniaus klausimo ir Lietuvos ir Lenkijos priešpriešos sureguliavimą Sąjungininkai sumanė išspręsti federacijos būdu. Varšuva tam nesipriešino, tačiau lietuviams federacija netiko – kam tada apskritai kovoti dėl nepriklausomybės?
Lenkijos ir Lietuvos federacijos planas nesisekė, o lietuviai iš lenkų galėjo tikėtis tik siauresnių etnografinių Lietuvos ribų.
Lietuvos pripažinimo reikalai nejudėjo į priekį, daugybė durų jai buvo užtrenktos, nes Prancūzija palaikė didelės Lenkijos „nuo jūros iki jūros“ (nuo Baltijos iki Juodosios) planą, ypač Rusijos iširimo atveju. Pageidaujama Lenkijos ir Lietuvos federacija niekaip nesilipdė, paaiškėjo, kad lietuviai iš lenkų galėjo tikėtis nepriklausomos Lietuvos tik siauresnėse etnografinėse ribose. Lenkams nepaisant Lietuvos interesų lietuviai stodavo į nelanksčią opoziciją bet kokiam susitarimui su jais, net jei jis būtų galimas ar naudingas.
P. Himansas parengė Lietuvos federacinės valstybės, sudarytos iš Kauno ir Vilniaus kantonų, projektą.
federacinės valstybės, sudarytos iš Kauno ir Vilniaus kantonų, projektą.
Pageidauta Lenkijos ir Lietuvos federacija nesusikūrė, o lietuviai iš lenkų galėjo tikėtis tik siauresnių etnografinių ribų Lietuvos.
lietuviai iš lenkų galėjo tikėtis nepriklausomos Lietuvos tik siauresnėse
Po unijos LDK išlaikė atskirą valstybės titulą, teritoriją, vykdomąją valdžią, iždą, kariuomenę, teismus ir teisinę sistemą.
Išliko ne tik atskiras LDK valstybės titulas ir teritorija, bet ir atskira
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 6 | 6 |