dzieje

Santrauka

Narbutas aiškina, kad T. Narbutas sako, kad jo rinkinys negali būti vadinamas „historia“, o tik „veikalais (dzieje)“. Narbutas aiškina, kad Jis aiškiai nurodo, kad šis pavadinimas yra kuklesnis už „istoriją“.

Žodis ir formos

• Pagrindinė forma: dzieje.
• Vartojamos formos: dzieje, dziejow, wejkalaj.

Laikotarpis ir datos

• laikotarpis: 1836 m. arba 1837 m. pradžia.
• datos: 1836 m., 1837 m..

Reikšmė iš konteksto

Istoriniai veikalai arba pasakojimai; kuklesnis pavadinimas už „historia“.

Vartojimas

Vartojama kaip terminas, kuriuo Narbutas žymi savo darbo pobūdį ir kurį Daukantas aiškina lietuvišku atitikmeniu.

Teiginiai

Teiginys
▸Rodyti citatast-002 Narbutas „dzieje“ pateikia kaip kuklesnį savo veikalo pavadinimą negu „historia“.
▸Rodyti citatast-003 Narbutas nurodė: Simonas Daukantas „Didžiajame lenkų-lietuvių kalbų žodyne“ žodį „dzieje“ aiškino kaip „wejkalaj“.

Citatos

• id: c-175112 citata_originali: | Ma­ no uždavinys, kaip galima spręsti iš „Mitologijos“, yra atskleisti praeities įvykių esmę, pradedant tautos kilmės ab ovo (pabr. T. N. — R. G.), iki pat tų laikų, kai ji 1569 metais, valdant Zygimįantui] Aug[ustui], susijungė su Lenkija. Taigi šis įrodinėjimų, įvykių spėliojimų ir jų pa­ grindimo, sumanymų, pastabų ir šaltiniuose išskaitytų faktų rinkinys, kuris sudarys penkis arba šešis tomus, negali būti vadinamas istorija (historia), o tik veikalais (dzieje), t. y. turi turėti kuklesnį pavadinimą2. citata_rodoma: “Taigi šis įrodinėjimų, įvykių spėliojimų ir jų pagrindimo, sumanymų,\npastabų ir šaltiniuose išskaitytų faktų rinkinys, kuris sudarys penkis\narba šešis tomus, negali būti vadinamas istorija (historia), o tik\nveikalais (dzieje), t. y. turi turėti kuklesnį pavadinimą2.” statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-192298

• id: c-175113 citata_originali: | si, iš cituoto teksto galima spręsti, jog T. Narbutas la­ bai aišikiai atribojo tai, kas šiandien mūsų ausiai skamba visiškai identiškai. Simonas Daukantas vadinamajame „Didžiajame lenkų-lietuvių kalbų žodyne“ žodį „dzieje“ aiškino kaip „wejkalaj“, „księga dziejow“ — „kniga wej- kalu“, „dziejopis“ — „wejkaluraszytojas“ ir t. t. Beje, žodį „dziejopis“ („dziejopisarz“) prilygino žodžiui „lato- pisiec“, t. y. „meturaszitojas“1. Taigi, laikantis anuome­ tinės terminijos, T. Narbuto LTI turėtų būti vadinama „Lietuvių tautos veikalais“, o pirmieji trys tomai — „Lie­ tuvių tautos veikalais senovėje“ — beveik identiškai S. Daukanto tekstui „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje“. citata_rodoma: “„Didžiajame lenkų-lietuvių kalbų žodyne“ žodį „dzieje“\naiškino kaip „wejkalaj“, „księga dziejow“ — „kniga wej-\nkalu“.” statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-192299