zodyno irasas

dzieje

2 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas „dzieje“ pateikia kaip kuklesnį savo veikalo pavadinimą negu „historia“.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 439

Taigi šis įrodinėjimų, įvykių spėliojimų ir jų pagrindimo, sumanymų,\npastabų ir šaltiniuose išskaitytų faktų rinkinys, kuris sudarys penkis\narba šešis tomus, negali būti vadinamas istorija (historia), o tik\nveikalais (dzieje), t. y. turi turėti kuklesnį pavadinimą2.

t-002vidutinis

Narbutas nurodė: Simonas Daukantas „Didžiajame lenkų-lietuvių kalbų žodyne“ žodį „dzieje“ aiškino kaip „wejkalaj“.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 440

„Didžiajame lenkų-lietuvių kalbų žodyne“ žodį „dzieje“\naiškino kaip „wejkalaj“, „księga dziejow“ — „kniga wej-\nkalu“.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Ma no uždavinys, kaip galima spręsti iš „Mitologijos“, yra atskleisti praeities įvykių esmę, pradedant tautos kilmės ab ovo (pabr. T. N. — R. G.), iki pat tų laikų, kai ji 1569 metais, valdant Zygimįantui] Aug[ustui], susijungė su Lenkija. Taigi šis įrodinėjimų, įvykių spėliojimų ir jų pa grindimo, sumanymų, pastabų ir šaltiniuose išskaitytų faktų rinkinys, kuris sudarys penkis arba šešis tomus, negali būti vadinamas istorija (historia), o tik veikalais (dzieje), t. y. turi turėti kuklesnį pavadinimą2.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

si, iš cituoto teksto galima spręsti, jog T. Narbutas la bai aišikiai atribojo tai, kas šiandien mūsų ausiai skamba visiškai identiškai. Simonas Daukantas vadinamajame „Didžiajame lenkų-lietuvių kalbų žodyne“ žodį „dzieje“ aiškino kaip „wejkalaj“, „księga dziejow“ — „kniga wej- kalu“, „dziejopis“ — „wejkaluraszytojas“ ir t. t. Beje, žodį „dziejopis“ („dziejopisarz“) prilygino žodžiui „lato- pisiec“, t. y. „meturaszitojas“1. Taigi, laikantis anuome tinės terminijos, T. Narbuto LTI turėtų būti vadinama „Lietuvių tautos veikalais“, o pirmieji trys tomai — „Lie tuvių tautos veikalais senovėje“ — beveik identiškai S. Daukanto tekstui „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje“.