Tūkstančiai lietuvių slapstėsi arba bėgo iš sovietų kariuomenės, todėl jie įtraukti į oficialiai ieškomų „dezertyrų“ kategoriją, tūkstančiai jų įsijungė į lietuvių partizanų, kovojusių prieš sovietus, gretas.
Pradėjęs mobilizaciją į SSRS kariuomenę, sovietų režimas nustebo, kad lietuviai vengia tarnybos Raudonojoje armijoje, mat Lietuvos gyventojai laikė savo šalį okupuota, kurioje SSRS negalėjo vykdyti vyrų mobilizacijos į Raudonąją armiją ir pažeisti tarptautinę teisę (1907 m. priimtą Hagos konvenciją). Daugiausia gaudynėmis, teroru SSRS NKVD vidaus kariuomenė ir pasienio kariuomenė 1944 m. rudenį–1945 m. kovai su Vokietija (vėliau Japonija) į sovietų kariuomenę mobilizavo 108 000 Antrojo pasaulinio karo epizodas Vilniuje, 1944 m. liepą
Pradėjęs mobilizaciją į SSRS kariuomenę, sovietų režimas nustebo, kad lietuviai vengia tarnybos Raudonojoje armijoje, mat Lietuvos gyventojai laikė savo šalį okupuota, kurioje SSRS negalėjo vykdyti vyrų mobilizacijos į Raudonąją armiją ir pažeisti tarptautinę teisę (1907 m. priimtą Hagos konvenciją). Daugiausia gaudynėmis, teroru SSRS NKVD vidaus kariuomenė ir pasienio kariuomenė 1944 m. rudenį–1945 m. kovai su Vokietija (vėliau Japonija) į sovietų kariuomenę mobilizavo 108 000 Antrojo pasaulinio karo epizodas Vilniuje, 1944 m. liepą