Tik tada Švitrigaila energingai ėmėsi taikos reikalų; į Vilnių iš Didžiojo Naugardo pasiųsti bojarinai - Ivanas Jermoliničius ir Chariničius - pir momis vasario dienomis sudarė su juo sutartį, kuria buvo ga rantuojama abipusis saugumas ir prekybos laisvė6. O tada, carui sutikus, kad Lietuvos valdovas vestų jo duk terį (1495 m.), sužadėtoji didžioji kunigaikštytė Elena, ki tų metų sausį išvažiavusi iš Maskvos, į Vilnių atvyko va sarį, lydima bojarinų: kunigaikščio Simono Rapolovskio, Mykolo Rusalkos ir.
Volumes gyventojai, jausdami karaliui antipatiją dėl trukdymo laisvai išpažinti savo tikėjimą ir dėl rusų apeigų cerkvių pakeitimo katalikiškomis bažnyčiomis, anaiptol nebuvo palankūs lenkams, o Švitrigailai šis žygis buvo ganėtinai sėkmingas, taigi karalius, negalėdamas nieko jam patarti, sudarė su juo ilgalaikes paliaubas. Tik tada Švitrigaila energingai ėmėsi taikos reikalų; į Vilnių iš Didžiojo Naugardo pasiųsti bojarinai - Ivanas Jermoliničius ir Chariničius - pirmomis vasario dienomis sudarė su juo sutartį, kuria buvo garantuojama abipusis saugumas ir prekybos laisvė6. Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno.
amžinos taikos sutartį su caru pasirašė Lietuvos pasiuntiniai: Petras Białas, Trakų vaivada ir Stanislovas Goštautas, Žemaičių seniūnas, Aleksandras prisiekė Vilniuje, iš Maskvos atvykusių pasiuntinių akivaizdoje. O tada, carui sutikus, kad Lietuvos valdovas vestų jo dukterį (1495 m.), sužadėtoji didžioji kunigaikštytė Elena, kitų metų sausį išvažiavusi iš Maskvos, į Vilnių atvyko vasarį, lydima bojarinų: kunigaikščio Simono Rapolovskio, Mykolo Rusalkos ir Prokopo Zinovjevičiaus, jų žmonų bei daugybės kitų dvariškių, kambarinių, arklininkų ir bojarinų vaikų.