Tik tada Švitrigaila energingai ėmėsi taikos reikalų; į Vilnių iš Didžiojo Naugardo pasiųsti bojarinai - Ivanas Jermoliničius ir Chariničius - pir momis vasario dienomis sudarė su juo sutartį, kuria buvo ga rantuojama abipusis saugumas ir prekybos laisvė6. O tada, carui sutikus, kad Lietuvos valdovas vestų jo duk terį (1495 m.), sužadėtoji didžioji kunigaikštytė Elena, ki tų metų sausį išvažiavusi iš Maskvos, į Vilnių atvyko va sarį, lydima bojarinų: kunigaikščio Simono Rapolovskio, Mykolo Rusalkos ir.
Volumes gyventojai, jausdami karaliui anti patiją dėl trukdymo laisvai išpažinti savo tikėjimą ir dėl rusų apeigų cerkvių pakeitimo katalikiškomis bažnyčiomis, anaip tol nebuvo palankūs lenkams, o Švitrigailai šis žygis buvo ga nėtinai sėkmingas, taigi karalius, negalėdamas nieko jam pa tarti, sudarė su juo ilgalaikes paliaubas. Tik tada Švitrigaila energingai ėmėsi taikos reikalų; į Vilnių iš Didžiojo Naugardo pasiųsti bojarinai - Ivanas Jermoliničius ir Chariničius - pir momis vasario dienomis sudarė su juo sutartį, kuria buvo ga rantuojama abipusis saugumas ir prekybos laisvė6. Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno.
amžinos taikos sutartį su caru pasirašė Lie\ntuvos pasiuntiniai: Petras Białas, Trakų vaivada ir Stanis\nlovas Goštautas, Žemaičių seniūnas, Aleksandras prisie\nkė Vilniuje, iš Maskvos atvykusių pasiuntinių akivaizdoje. \nO tada, carui sutikus, kad Lietuvos valdovas vestų jo duk\nterį (1495 m.), sužadėtoji didžioji kunigaikštytė Elena, ki\ntų metų sausį išvažiavusi iš Maskvos, į Vilnių atvyko va\nsarį, lydima bojarinų: kunigaikščio Simono Rapolovskio, \nMykolo Rusalkos ir Prokopo Zinovjevičiaus, jų žmonų bei \ndaugybės kitų dvariškių, kambarinių, arklininkų ir boja\nrinų vaikų.