Šventasis miškelis šventasis miškas

Santrauka

Narbutas miškelį aiškina kaip pirmąją visų tautų šventyklą, kurioje, jo manymu, kilo visuomeninis gyvenimas ir religinės vizijos. Narbutas lietuvių mitologijoje šventais laiko ištisus miško plotus su aukurais ir šventyklomis prie upių, dažnai santakose. Narbutas rašo, kad krikščionims iš smalsumo buvo draudžiama įžengti į šventuosius miškelius, o nelaimingiesiems tikriausiai ne.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas miškelį aiškina kaip pirmąją visų tautų šventyklą, kurioje, jo manymu, kilo visuomeninis gyvenimas ir religinės vizijos. global_id t-189214		c-001
t-002 Narbutas lietuvių mitologijoje šventais laiko ištisus miško plotus su aukurais ir šventyklomis prie upių, dažnai santakose. global_id t-189215		c-002
t-003 Narbutas rašo, kad krikščionims iš smalsumo buvo draudžiama įžengti į šventuosius miškelius, o nelaimingiesiems tikriausiai ne. global_id t-189216		c-003
t-004 Narbutas nurodo, kad Vilniuje šventasis miškas buvęs prie Vilnios ir Neries santakos. global_id t-189217		c-004

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas nurodo, kad Vilniuje šventasis miškas buvęs prie Vilnios ir Neries santakos.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Vilniuje šventasis miškas buvo prie Vilnios ir Neries san­ takos. Kaune - prie Neries ir Nemuno santakos. Kitose vieto­ se ir beveik prie kiekvienos reikšmingesnės gyvenvietės buvo šventi miškeliai, daugiau ar mažiau garsūs.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai