Santrauka

Narbutas Saulę aprašo kaip moteriškos giminės dienos šviesos deivę, viso gėrio ir gyvybės teikėją. Narbutas Saulės rūmus vaizduoja rytuose, šventoje ir palaimintoje lietuvių protėvių tėvynėje, vadintoje Aušinimą zemme. Narbutas Saulės aptemimą aiškina kaip drakonų ir kerėtojų puolimą prieš dieną skriejančią Saulę.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas Saulę aprašo kaip moteriškos giminės dienos šviesos deivę, viso gėrio ir gyvybės teikėją.
global_idt-189176
c-001
t-002 Narbutas Saulės rūmus vaizduoja rytuose, šventoje ir palaimintoje lietuvių protėvių tėvynėje, vadintoje Aušinimą zemme.
global_idt-189177
c-002
t-003 Narbutas Saulės aptemimą aiškina kaip drakonų ir kerėtojų puolimą prieš dieną skriejančią Saulę.
global_idt-189178
c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas Saulės aptemimą aiškina kaip drakonų ir kerėtojų puolimą prieš dieną skriejančią Saulę.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Tačiau tam tikru metu atsitikdavo, kad drakonai ir kerėto­ jai užpuldavo dieną bebėgančią Saulę, todėl kildavo kova, ir Saulė aptemdavo. Latviai šį nutikimą vadina Majtaszana arba Saules majtaszana, Saulės gadinimu. Tuomet kiekvieną būty­ bę apimdavo baimė, kad mieloji Saulė nebūtų sunaikinta. Iki šiol to neįvyko, tačiau, pasak pranašavimo, kada nors ateis ta diena, ir pasaulis nugrims tamsoje. Vėliau, mitologijai pakitus, lietuviai vietoj Saulės garbino Svaistiką, arba Santvarą, kaip graikai - Apoloną.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai