Narbutas Saulės rūmus vaizduoja rytuose, šventoje ir palaimintoje lietuvių protėvių tėvynėje, vadintoje Aušinimą zemme.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 185
Saulės rūmai buvo rytuose, kur buvo šventa ir palaiminta šalis, lietuvių protėvių tėvynė - rytų šalis (Aušinimą zemme). Iš šių rūmų tekanti Saulė išvažiuodavo nuostabiu vežimu, ku ris švietė skaisčiau už devynias galybes liepsnojančių deglų. Vežimą traukė trejetas arklių - sidabrinis, auksinis ir deiman tinis. Didingai riedėdama savo keliu, apžvelgusi visą pasaulį, kuris, lietuvių supratimu, buvęs ne apvalus, o plokščias ir ova lus, kaip lėkštė, priartėdavo prie jūros, nugrimzdavo joje nusi maudyti ir vykdavo į savo rūmus nakties poilsio.
Narbutas Saulės aptemimą aiškina kaip drakonų ir kerėtojų puolimą prieš dieną skriejančią Saulę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 187
Tačiau tam tikru metu atsitikdavo, kad drakonai ir kerėto\njai užpuldavo dieną bebėgančią Saulę, todėl kildavo kova, ir\nSaulė aptemdavo. Latviai šį nutikimą vadina Majtaszana arba\nSaules majtaszana, Saulės gadinimu. Tuomet kiekvieną būty\nbę apimdavo baimė, kad mieloji Saulė nebūtų sunaikinta. Iki\nšiol to neįvyko, tačiau, pasak pranašavimo, kada nors ateis ta\ndiena, ir pasaulis nugrims tamsoje.\nVėliau, mitologijai pakitus, lietuviai vietoj Saulės garbino\nSvaistiką, arba Santvarą, kaip graikai - Apoloną.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
185 ## Puslapis 185 Saulė (Saute) Lietuvių genties tautų kalbose ji yra moteriškos giminės, todėl visuotinai laikoma deive. Ji buvo dienos šviesos dievybė, viso gėrio ir gyvybės teikėja. Jos vyras buvo Mėnuo. Iš tų ve dybų atsiradę vaikai buvo žvaigždės - Saulės dukterys, o kiti, dėl vardų priklausantys vyriškai giminei, buvo Saulės sūnūs.