Santrauka
Senoviniai lietuvių papročiai, teisėjų apdairus sąžiningumas atstojo gyventojams teisės normas ir anų amžių neįmantriam protui vėliau parašytus įstatymus. 14 Gedimino laiške Liubeko, Rostoko, Zundo, Greifsvaldo, Štetino mies tams ir Gotlando salos gyventojams šis valdovas praneša, kad į Vilnių at vykę kolonistai galės vadovautis ci viline teise, kokia naudojasi Rygos miestas, kol teisėtvarkininkai nesu kurs.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Senoviniai lietuvių papročiai, teisėjų apdairus sąžiningumas atstojo gyventojams teisės normas ir anų amžių neįmantriam protui vėliau parašytus įstatymus. | c-001 | |
| t-002 14 Gedimino laiške Liubeko, Rostoko, Zundo, Greifsvaldo, Štetino mies tams ir Gotlando salos gyventojams šis valdovas praneša, kad į Vilnių at vykę kolonistai galės vadovautis ci viline teise, kokia naudojasi Rygos miestas, kol teisėtvarkininkai nesu kurs. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Senoviniai lietuvių papročiai, teisėjų apdairus sąžiningumas atstojo gyventojams teisės normas ir anų amžių neįmantriam protui vėliau parašytus įstatymus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Senoviniai lietuvių papročiai, teisėjų apdairus sąžiningumas atstojo gyventojams teisės normas ir anų amžių neįmantriam protui vėliau parašytus įstatymus. Tačiau vokiečiai ir nau jakuriai lenkai kaimyninės Rygos, įkurtos daugiau negu prieš amžių13, pavyzdžiu jau tada galėjo būti užstojami vo kiečių teisių14. Betgi toje epochoje, kai naujos civilizacijos spinduliai Lietuvos žemėje buvo tik pradėję blykčioti, kai, nepaisant Lietuvos valdovų išmintingų siekių, karo reikalai ir užgrobimai labiau už įstatymų leidimą ar krašto valdy mą visiems rūpėjo, dar skendint barbariškų laikų tamsoj ar gi galima laiduoti už bet kokių įstatymų pastovumą ir pati kimumą?
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 14 Gedimino laiške Liubeko, Rostoko, Zundo, Greifsvaldo, Štetino mies tams ir Gotlando salos gyventojams šis valdovas praneša, kad į Vilnių at vykę kolonistai galės vadovautis ci viline teise, kokia naudojasi Rygos miestas, kol teisėtvarkininkai nesu kurs.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Po Gedimino, nužudyto 1337 metais prie Bajerburgo pi lies, per mylią nuo Veliuonos15, mūšyje su kryžiuočiais, Jau nutis, vyriausias jo sūnus, paveldėjo ne tik sostą kartu su valdovo, arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio, pareigomis, 13 Rygos miestas buvo įkurtas 1200 metais, ant kalno, vadinto Righe, Dvinos pakrantėje, vyskupo Alber to fon Apeldemo, pasiųsto skleisti krikščioniškąjį tikėjimą Livonijoje, bet ten dar prieš aštuonerius metus Bremeno pirkliai jau buvo pastaty dinę keletą namų. 14 Gedimino laiške Liubeko, Rostoko, Zundo, Greifsvaldo, Štetino mies tams ir Gotlando salos gyventojams šis valdovas praneša, kad į Vilnių at vykę kolonistai galės vadovautis ci viline teise, kokia naudojasi Rygos miestas, kol teisėtvarkininkai nesu kurs geresnių įstatymų. Jure civili utantur Rigensis Civitatis, omnis vul gus, nisi tunc melius fuerit inuentum de sano consilio discretorum [tad visi [tie] žmonės tesinaudoja civiline Ry gos miesto teise, jei paskui geriau ne bus sumanyta išmintingųjų tarybos].
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |