Sąvoka

Rygos miesto civilinė teisė vokiečių teisės

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Gedimino laiške nurodyta, kad į Vilnių atvykę kolonistai galės vadovautis Rygos miesto civiline teise.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 41

Po Gedimino, nužudyto 1337 metais prie Bajerburgo pilies, per mylią nuo Veliuonos15, mūšyje su kryžiuočiais, Jaunutis, vyriausias jo sūnus, paveldėjo ne tik sostą kartu su valdovo, arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio, pareigomis, 13 Rygos miestas buvo įkurtas 1200 metais, ant kalno, vadinto Righe, Dvinos pakrantėje, vyskupo Alberto fon Apeldemo, pasiųsto skleisti krikščioniškąjį tikėjimą Livonijoje, bet ten dar prieš aštuonerius metus Bremeno pirkliai jau buvo pastatydinę keletą namų. 14 Gedimino laiške Liubeko, Rostoko, Zundo, Greifsvaldo, Štetino miestams ir Gotlando salos gyventojams šis valdovas praneša, kad į Vilnių atvykę kolonistai galės vadovautis civiline teise, kokia naudojasi Rygos miestas, kol teisėtvarkininkai nesukurs geresnių įstatymų. Jure civili utantur Rigensis Civitatis, omnis vulgus, nisi tunc melius fuerit inuentum de sano consilio discretorum [tad visi [tie] žmonės tesinaudoja civiline Rygos miesto teise, jei paskui geriau nebus sumanyta išmintingųjų tarybos].
t-002vidutinis

Vokiečiai ir naujakuriai lenkai Vilniuje galėjo būti užstojami vokiečių teisių pagal Rygos pavyzdį.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 41

Senoviniai lietuvių papročiai, teisėjų apdairus sąžiningumas atstojo gyventojams teisės normas ir anų amžių neįmantriam protui vėliau parašytus įstatymus. Tačiau vokiečiai ir naujakuriai lenkai kaimyninės Rygos, įkurtos daugiau negu prieš amžių13, pavyzdžiu jau tada galėjo būti užstojami vokiečių teisių14. Betgi toje epochoje, kai naujos civilizacijos spinduliai Lietuvos žemėje buvo tik pradėję blykčioti, kai, nepaisant Lietuvos valdovų išmintingų siekių, karo reikalai ir užgrobimai labiau už įstatymų leidimą ar krašto valdymą visiems rūpėjo, dar skendint barbariškų laikų tamsoj argi galima laiduoti už bet kokių įstatymų pastovumą ir patikimumą?