Narbutas rašo, kad raudotojos laidotuvėse laikytos svarbia dalimi, nes manyta, jog jos nuramina vėles. Pasak Narbuto cituojamo Henenbergerio, turtingųjų namuose gedulas trukdavo keturias savaites, o samdytos raudotojos nuolat apraudodavo mirusįjį.
Svarbiausias dalykas laidotuvėse buvo raudotojos; many ta, kad jos nuraminančios vėles. Sis paprotys žmonėse tebegy vuoja iki šiol, nepaisant tiekos politinių ir religinių permainų. Raudotojos yra jaunos, stiprių plaučių moterys; kai kas nors miršta, nuo to momento iki kūno nuleidimo į kapą jos be per stojo kuo garsiausiai ir kuo klaikiausiai klykia, kiek tik gali.
Erazmas Ste la aiškiai, visiškai remdamasis Lietuvos padavimais, tvirtina, kad laidojimo apeigų tvarka buvo labai senas, šventas daly kas, siekiantis Vaidevučio laikus; jos šventai laikėsi visos lietu vių genties tautos. Pasak Henenbergerio tyrimų, turtingųjų na muose gedulas trukdavo keturias savaites, per kurias negalėjo būti jokio pasilinksminimo, o samdytos raudotojos privalėjo nuolat verkti apraudodamos mirusiojo atminimą. Dainiai ge dulingomis raudomis apdainuodavo jo dorybes ir žymiausius jo karo žygius.