Narbutas rašo, kad raudotojos laidotuvėse laikytos svarbia dalimi, nes manyta, jog jos nuramina vėles.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 367
Svarbiausias dalykas laidotuvėse buvo raudotojos; manyta, kad jos nuraminančios vėles. Sis paprotys žmonėse tebegyvuoja iki šiol, nepaisant tiekos politinių ir religinių permainų. Raudotojos yra jaunos, stiprių plaučių moterys; kai kas nors miršta, nuo to momento iki kūno nuleidimo į kapą jos be perstojo kuo garsiausiai ir kuo klaikiausiai klykia, kiek tik gali.
Pasak Narbuto cituojamo Henenbergerio, turtingųjų namuose gedulas trukdavo keturias savaites, o samdytos raudotojos nuolat apraudodavo mirusįjį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 368
Erazmas Stela aiškiai, visiškai remdamasis Lietuvos padavimais, tvirtina, kad laidojimo apeigų tvarka buvo labai senas, šventas dalykas, siekiantis Vaidevučio laikus; jos šventai laikėsi visos lietuvių genties tautos. Pasak Henenbergerio tyrimų, turtingųjų namuose gedulas trukdavo keturias savaites, per kurias negalėjo būti jokio pasilinksminimo, o samdytos raudotojos privalėjo nuolat verkti apraudodamos mirusiojo atminimą. Dainiai gedulingomis raudomis apdainuodavo jo dorybes ir žymiausius jo karo žygius.