Narbutas, remdamasis Lasickiu, Perkūnaitėlę vadino žaibo ir griausmo motina, kuri išprausia nuvargusią ir dulkiną saulę. Narbutas rašė, kad kai kur Žemaitijoje Perkūnaitėlei skirtos maldos buvo kreipiamos į Mergelę Mariją, vadintą Panna Marya Perkunatele arba Perkūnija. Narbutas manė, kad aptariamas paminklas galėjo priklausyti XV amžiaus pradžiai ir būti sukurtas pagal stabmeldišką Perkūnaitėlės vaizdinį.
Perkūnaitėlė (Perkunatele) „Ji yra žaibo ir griausmo motina, kuri saulę, nuvargusią ir dulkiną, išprausia maudyklėje; po to, kitą dieną, išleidžia švarią ir švytinčią“, - sako Lasickis. Su Perkūnu ji dalijosi valdžia danguje ir žemėje, panašiu vardu lietuvių šaukiama. Ji buvo lietuviškoji Junona, Perkūno žmona ir sesuo, visiškai kaip graikų mitologijoje.
Jeigu šis paminklas nėra iš stabmeldystės laikų, tai - kaip reiktų manyti - ar jis nepriklauso XV amžiaus pradžiai; neabejotina, kad sukurtas pagal stabmeldišką Perkūnaitėlės vaizdinį toje epochoje, kai dar prietaringai bijota perkūnijos. Pagaliau reikia manyti, kad Perkūnaitėlės vardas visiškai atitinka antikinių laikų Fulgurą; šiuo vardu romėnai garbino Junoną, žaibų motiną, tardami ją esant saugotoja nuo perkūnijos. Pilvytį' (Pilwite) Pinigų, turto, lobių, sėkmės deivė, lietuvių Fortūna.
Jeigu šis paminklas nėra iš stabmeldystės lai kų, tai - kaip reiktų manyti - ar jis nepriklauso XV amžiaus pradžiai; neabejotina, kad sukurtas pagal stabmeldišką Perkūnaitėlės vaizdinį toje epochoje, kai dar prietaringai bijota perkūnijos.
Jeigu šis paminklas nėra iš stabmeldystės laikų, tai - kaip reiktų manyti - ar jis nepriklauso XV amžiaus pradžiai; neabejotina, kad sukurtas pagal stabmeldišką Perkūnaitėlės vaizdinį toje epochoje, kai dar prietaringai bijota perkūnijos. Pagaliau reikia manyti, kad Perkūnaitėlės vardas visiškai atitinka antikinių laikų Fulgurą; šiuo vardu romėnai garbino Junoną, žaibų motiną, tardami ją esant saugotoja nuo perkūnijos. Pilvytį' (Pilwite) Pinigų, turto, lobių, sėkmės deivė, lietuvių Fortūna. Kad šis mitas buvo žinomas, įrodo pateikiama dainelė, kurią dar tebemoka vietos valstiečiai: Weju, weju tau, Pilwite!
Jeigu šis paminklas nėra iš stabmeldystės laikų, tai - kaip reiktų manyti - ar jis nepriklauso XV amžiaus pradžiai; neabejotina, kad sukurtas pagal stabmeldišką Perkūnaitėlės vaizdinį toje epochoje, kai dar prietaringai bijota perkūnijos. Pagaliau reikia manyti, kad Perkūnaitėlės vardas visiškai atitinka antikinių laikų Fulgurą; šiuo vardu romėnai garbino Junoną, žaibų motiną, tardami ją esant saugotoja nuo perkūnijos. Pilvytį' (Pilwite) Pinigų, turto, lobių, sėkmės deivė, lietuvių Fortūna. Kad šis mitas buvo žinomas, įrodo pateikiama dainelė, kurią dar tebemoka vietos valstiečiai: Weju, weju tau, Pilwite!