Narbutas, remdamasis Lasickiu, Perkūnaitėlę vadino žaibo ir griausmo motina, kuri išprausia nuvargusią ir dulkiną saulę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 125
Perkūnaitėlė (Perkunatele)\n„Ji yra žaibo ir griausmo motina, kuri saulę, nuvargusią ir\ndulkiną, išprausia maudyklėje; po to, kitą dieną, išleidžia šva\nrią ir švytinčią“, - sako Lasickis. Su Perkūnu ji dalijosi valdžia\ndanguje ir žemėje, panašiu vardu lietuvių šaukiama. Ji buvo\nlietuviškoji Junona, Perkūno žmona ir sesuo, visiškai kaip grai\nkų mitologijoje.
Narbutas rašė, kad kai kur Žemaitijoje Perkūnaitėlei skirtos maldos buvo kreipiamos į Mergelę Mariją, vadintą Panna Marya Perkunatele arba Perkūnija.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 125
Jeigu šis paminklas nėra iš stabmeldystės lai kų, tai - kaip reiktų manyti - ar jis nepriklauso XV amžiaus pradžiai; neabejotina, kad sukurtas pagal stabmeldišką Per- kūnaitėlės vaizdinį toje epochoje, kai dar prietaringai bijota perkūnijos. Pagaliau reikia manyti, kad Perkūnaitėlės vardas visiškai atitinka antikinių laikų Fulgurą; šiuo vardu romėnai garbino Junoną, žaibų motiną, tardami ją esant saugotoja nuo perkū nijos. Pilvytį' (Pilwite) Pinigų, turto, lobių, sėkmės deivė, lietuvių Fortūna. Kad šis mitas buvo žinomas, įrodo pateikiama dainelė, ku rią dar tebemoka vietos valstiečiai: Weju, weju tau, Pilwite!
Narbutas manė, kad aptariamas paminklas galėjo priklausyti XV amžiaus pradžiai ir būti sukurtas pagal stabmeldišką Perkūnaitėlės vaizdinį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 126
Jeigu šis paminklas nėra iš stabmeldystės lai\nkų, tai - kaip reiktų manyti - ar jis nepriklauso XV amžiaus\npradžiai; neabejotina, kad sukurtas pagal stabmeldišką Per-\nkūnaitėlės vaizdinį toje epochoje, kai dar prietaringai bijota\nperkūnijos.\nPagaliau reikia manyti, kad Perkūnaitėlės vardas visiškai\natitinka antikinių laikų Fulgurą; šiuo vardu romėnai garbino\nJunoną, žaibų motiną, tardami ją esant saugotoja nuo perkū\nnijos.\nPilvytį' (Pilwite)\nPinigų, turto, lobių, sėkmės deivė, lietuvių Fortūna.
Jeigu šis paminklas nėra iš stabmeldystės lai kų, tai - kaip reiktų manyti - ar jis nepriklauso XV amžiaus pradžiai; neabejotina, kad sukurtas pagal stabmeldišką Perkūnaitėlės vaizdinį toje epochoje, kai dar prietaringai bijota perkūnijos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 125
Jeigu šis paminklas nėra iš stabmeldystės lai kų, tai - kaip reiktų manyti - ar jis nepriklauso XV amžiaus pradžiai; neabejotina, kad sukurtas pagal stabmeldišką Per- kūnaitėlės vaizdinį toje epochoje, kai dar prietaringai bijota perkūnijos. Pagaliau reikia manyti, kad Perkūnaitėlės vardas visiškai atitinka antikinių laikų Fulgurą; šiuo vardu romėnai garbino Junoną, žaibų motiną, tardami ją esant saugotoja nuo perkū nijos. Pilvytį' (Pilwite) Pinigų, turto, lobių, sėkmės deivė, lietuvių Fortūna. Kad šis mitas buvo žinomas, įrodo pateikiama dainelė, ku rią dar tebemoka vietos valstiečiai: Weju, weju tau, Pilwite!