Perkūnaitėlė Perkūnija

Santrauka

Narbutas, remdamasis Lasickiu, Perkūnaitėlę vadino žaibo ir griausmo motina, kuri išprausia nuvargusią ir dulkiną saulę. Narbutas rašė, kad kai kur Žemaitijoje Perkūnaitėlei skirtos maldos buvo kreipiamos į Mergelę Mariją, vadintą Panna Marya Perkunatele arba Perkūnija. Narbutas manė, kad aptariamas paminklas galėjo priklausyti XV amžiaus pradžiai ir būti sukurtas pagal stabmeldišką Perkūnaitėlės vaizdinį.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas, remdamasis Lasickiu, Perkūnaitėlę vadino žaibo ir griausmo motina, kuri išprausia nuvargusią ir dulkiną saulę. global_id t-189166		c-001
t-002 Narbutas rašė, kad kai kur Žemaitijoje Perkūnaitėlei skirtos maldos buvo kreipiamos į Mergelę Mariją, vadintą Panna Marya Perkunatele arba Perkūnija. global_id t-189167		c-002
t-003 Narbutas manė, kad aptariamas paminklas galėjo priklausyti XV amžiaus pradžiai ir būti sukurtas pagal stabmeldišką Perkūnaitėlės vaizdinį. global_id t-189168		c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas manė, kad aptariamas paminklas galėjo priklausyti XV amžiaus pradžiai ir būti sukurtas pagal stabmeldišką Perkūnaitėlės vaizdinį.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Jeigu šis paminklas nėra iš stabmeldystės lai­ kų, tai - kaip reiktų manyti - ar jis nepriklauso XV amžiaus pradžiai; neabejotina, kad sukurtas pagal stabmeldišką Per- kūnaitėlės vaizdinį toje epochoje, kai dar prietaringai bijota perkūnijos. Pagaliau reikia manyti, kad Perkūnaitėlės vardas visiškai atitinka antikinių laikų Fulgurą; šiuo vardu romėnai garbino Junoną, žaibų motiną, tardami ją esant saugotoja nuo perkū­ nijos. Pilvytį’ (Pilwite) Pinigų, turto, lobių, sėkmės deivė, lietuvių Fortūna.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai