Santrauka
Narbutas, remdamasis Lasickiu, Perkūnaitėlę vadino žaibo ir griausmo motina, kuri išprausia nuvargusią ir dulkiną saulę. Narbutas rašė, kad kai kur Žemaitijoje Perkūnaitėlei skirtos maldos buvo kreipiamos į Mergelę Mariją, vadintą Panna Marya Perkunatele arba Perkūnija. Narbutas manė, kad aptariamas paminklas galėjo priklausyti XV amžiaus pradžiai ir būti sukurtas pagal stabmeldišką Perkūnaitėlės vaizdinį.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas, remdamasis Lasickiu, Perkūnaitėlę vadino žaibo ir griausmo motina, kuri išprausia nuvargusią ir dulkiną saulę.
| c-001 | |||
t-002 Narbutas rašė, kad kai kur Žemaitijoje Perkūnaitėlei skirtos maldos buvo kreipiamos į Mergelę Mariją, vadintą Panna Marya Perkunatele arba Perkūnija.
| c-002 | |||
t-003 Narbutas manė, kad aptariamas paminklas galėjo priklausyti XV amžiaus pradžiai ir būti sukurtas pagal stabmeldišką Perkūnaitėlės vaizdinį.
| c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas manė, kad aptariamas paminklas galėjo priklausyti XV amžiaus pradžiai ir būti sukurtas pagal stabmeldišką Perkūnaitėlės vaizdinį.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Jeigu šis paminklas nėra iš stabmeldystės lai kų, tai - kaip reiktų manyti - ar jis nepriklauso XV amžiaus pradžiai; neabejotina, kad sukurtas pagal stabmeldišką Per- kūnaitėlės vaizdinį toje epochoje, kai dar prietaringai bijota perkūnijos. Pagaliau reikia manyti, kad Perkūnaitėlės vardas visiškai atitinka antikinių laikų Fulgurą; šiuo vardu romėnai garbino Junoną, žaibų motiną, tardami ją esant saugotoja nuo perkū nijos. Pilvytį’ (Pilwite) Pinigų, turto, lobių, sėkmės deivė, lietuvių Fortūna.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |