Santrauka
Komentare aiškinama, kad Narbutas žodį „maldauninkas“ galėjo nugirsti kaip „mildauninkas“ ir iš jo padaryti deivės Mildos vardą. Narbutas mildauninkus aprašė kaip Kauno apylinkių pasakojimuose minimus kerėtojus arba meilės deivės žynius, padėdavusius meilės reikaluose.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Komentare aiškinama, kad Narbutas žodį „maldauninkas“ galėjo nugirsti kaip „mildauninkas“ ir iš jo padaryti deivės Mildos vardą.
| c-001 | |||
t-002 Narbutas mildauninkus aprašė kaip Kauno apylinkių pasakojimuose minimus kerėtojus arba meilės deivės žynius, padėdavusius meilės reikaluose.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas mildauninkus aprašė kaip Kauno apylinkių pasakojimuose minimus kerėtojus arba meilės deivės žynius, padėdavusius meilės reikaluose.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Kitaip vadinosi Pizio. Iš pasakojimų, surinktų Kauno apylinkėse, aiškėja, kaip jau anksčiau matėme straipsnyje „Milda“, kad buvo tam tikra rūšis kerėtojų, arba meilės deivės žynių, vadintų mildaunin- kais, kurie padėdavo žmonėms meilės reikaluose. Be kitų ke rų, jie žinojo tam tikrą sparnuotą nykštuką, vadinamą Kauniu (Kaunis); kerėtojo pasiųstas, jis užpuldavęs jaunuolius, neno rinčius pasiduoti meilės vilionėms, ir jų širdis užkrėsdaves mir tinais meilės nuodais.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |