Santrauka
Balinskis suprato Lietuvos miestų ir miestiečių luomo vė lyvos raidos priežastis. Lietuvos miestiečių luomo istorijoje šit kas pastebima: pir ma, kad jis vėlavo, kaip ir bendra šalies civilizacijos raida, juk tai vyko tik XIV amžiuje. Trečia, kad, išskyrus laikiną sėkmę valdant Žygimantui, nepaisant visų privilegijų, šis luomas niekados neįgijo nei dide lių turtų, nei ypatingo svorio.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Balinskis suprato Lietuvos miestų ir miestiečių luomo vė lyvos raidos priežastis. | c-001 | |
| t-002 Lietuvos miestiečių luomo istorijoje šit kas pastebima: pir ma, kad jis vėlavo, kaip ir bendra šalies civilizacijos raida, juk tai vyko tik XIV amžiuje. | c-002 | |
| t-003 Trečia, kad, išskyrus laikiną sėkmę valdant Žygimantui, nepaisant visų privilegijų, šis luomas niekados neįgijo nei dide lių turtų, nei ypatingo svorio. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Balinskis suprato Lietuvos miestų ir miestiečių luomo vė lyvos raidos priežastis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
M. Balinskis suprato Lietuvos miestų ir miestiečių luomo vė lyvos raidos priežastis. Istorikas kritiškai pažymėjo, kad dėl miestiečių - viduriniojo visuomenės luomo - nebuvimo Lenki jos - Lietuvos valstybėje vyko daugiau destruktyvių procesų, nulėmusių jos žlugimą. M. Balinskis įžvelgė savotišką miestų kūrimosi vėlavimo dėsningumą Lietuvos istorijoje, sąlygojusį politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo atsilikimą. „Lie tuvos miestiečių istorijoje galima pastebėti: pirmiausia, kad ji vėlai pasireiškė, kaip kad ir bendra krašto civilizacijos raida vė lavo, - tik XIV amžiuje”10.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos miestiečių luomo istorijoje šit kas pastebima: pir ma, kad jis vėlavo, kaip ir bendra šalies civilizacijos raida, juk tai vyko tik XIV amžiuje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Lietuvos miestiečių luomo istorijoje šit kas pastebima: pir ma, kad jis vėlavo, kaip ir bendra šalies civilizacijos raida, juk tai vyko tik XIV amžiuje. Antra, kad susikūrė iš trijų skirtingų bendruomenės klasių, tai yra: nelaisvųjų, dirbusių žemę, susi spietusių apie pilį; svetimšalių kolonistų, kurie beveik visi bu vo amatininkai; ir iš bajorų arba kunigaikščių tarnų, kurie už nuopelnus gaudavo namus ir sklypus su skirtingomis teisėmis į juos. Trečia, kad, išskyrus laikiną sėkmę valdant Žygimantui, nepaisant visų privilegijų, šis luomas niekados neįgijo nei dide lių turtų, nei ypatingo svorio.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Trečia, kad, išskyrus laikiną sėkmę valdant Žygimantui, nepaisant visų privilegijų, šis luomas niekados neįgijo nei dide lių turtų, nei ypatingo svorio.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Trečia, kad, išskyrus laikiną sėkmę valdant Žygimantui, nepaisant visų privilegijų, šis luomas niekados neįgijo nei dide lių turtų, nei ypatingo svorio. Tuo tarpu visoje Europoje, ypač Vokietijoje, miestiečių klasė, iš pradžių nuskurdusi, silpna ir nie kam verta, nuolatiniu darbu ir neišsenkančiu sumanumu paga liau praturtėjo, pelnė pripažinimą ir įgijo išsilavinimą; pamažu iš jos susiformavo vadinamas vidurinysis visuomenės luomas, ku ris tapo veikliausia dabartinės civilizacijos pažangos spyruok le, - mūsų krašte miestai nieko panašaus neįstengė pasiekti! Tam būta labai svarbių priežasčių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |