zodyno irasas

Miestiečių luomas vidurinysis visuomenės luomas

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

M. Balinskis Lietuvos miestų ir miestiečių luomo vėlavimą siejo su politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo atsilikimu.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 12

M. Balinskis suprato Lietuvos miestų ir miestiečių luomo vė lyvos raidos priežastis. Istorikas kritiškai pažymėjo, kad dėl miestiečių - viduriniojo visuomenės luomo - nebuvimo Lenki jos - Lietuvos valstybėje vyko daugiau destruktyvių procesų, nulėmusių jos žlugimą. M. Balinskis įžvelgė savotišką miestų kūrimosi vėlavimo dėsningumą Lietuvos istorijoje, sąlygojusį politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo atsilikimą. „Lie tuvos miestiečių istorijoje galima pastebėti: pirmiausia, kad ji vėlai pasireiškė, kaip kad ir bendra krašto civilizacijos raida vė lavo, - tik XIV amžiuje"10.

t-002vidutinis

Lietuvos miestiečių luomas, nepaisant privilegijų, neįgijo nei didelių turtų, nei ypatingo visuomeninio svorio.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 25

Trečia, kad, išskyrus laikiną sėkmę valdant Žygimantui, nepaisant visų privilegijų, šis luomas niekados neįgijo nei dide lių turtų, nei ypatingo svorio. Tuo tarpu visoje Europoje, ypač Vokietijoje, miestiečių klasė, iš pradžių nuskurdusi, silpna ir nie kam verta, nuolatiniu darbu ir neišsenkančiu sumanumu paga liau praturtėjo, pelnė pripažinimą ir įgijo išsilavinimą; pamažu iš jos susiformavo vadinamas vidurinysis visuomenės luomas, ku ris tapo veikliausia dabartinės civilizacijos pažangos spyruok le, - mūsų krašte miestai nieko panašaus neįstengė pasiekti! Tam būta labai svarbių priežasčių.

t-003vidutinis

Lietuvos miestiečių luomas susikūrė tik XIV amžiuje ir vėlavo panašiai kaip bendra šalies civilizacijos raida.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 25

Lietuvos miestiečių luomo istorijoje šit kas pastebima: pir ma, kad jis vėlavo, kaip ir bendra šalies civilizacijos raida, juk tai vyko tik XIV amžiuje. Antra, kad susikūrė iš trijų skirtingų bendruomenės klasių, tai yra: nelaisvųjų, dirbusių žemę, susi spietusių apie pilį; svetimšalių kolonistų, kurie beveik visi bu vo amatininkai; ir iš bajorų arba kunigaikščių tarnų, kurie už nuopelnus gaudavo namus ir sklypus su skirtingomis teisėmis į juos. Trečia, kad, išskyrus laikiną sėkmę valdant Žygimantui, nepaisant visų privilegijų, šis luomas niekados neįgijo nei dide lių turtų, nei ypatingo svorio.