M. Balinskis Lietuvos miestų ir miestiečių luomo vėlavimą siejo su politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo atsilikimu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 12
M. Balinskis suprato Lietuvos miestų ir miestiečių luomo vėlyvos raidos priežastis. Istorikas kritiškai pažymėjo, kad dėl miestiečių - viduriniojo visuomenės luomo - nebuvimo Lenkijos - Lietuvos valstybėje vyko daugiau destruktyvių procesų, nulėmusių jos žlugimą. M. Balinskis įžvelgė savotišką miestų kūrimosi vėlavimo dėsningumą Lietuvos istorijoje, sąlygojusį politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo atsilikimą. „Lietuvos miestiečių istorijoje galima pastebėti: pirmiausia, kad ji vėlai pasireiškė, kaip kad ir bendra krašto civilizacijos raida vėlavo, - tik XIV amžiuje"10.
Lietuvos miestiečių luomas, nepaisant privilegijų, neįgijo nei didelių turtų, nei ypatingo visuomeninio svorio.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 25
Trečia, kad, išskyrus laikiną sėkmę valdant Žygimantui, nepaisant visų privilegijų, šis luomas niekados neįgijo nei didelių turtų, nei ypatingo svorio. Tuo tarpu visoje Europoje, ypač Vokietijoje, miestiečių klasė, iš pradžių nuskurdusi, silpna ir niekam verta, nuolatiniu darbu ir neišsenkančiu sumanumu pagaliau praturtėjo, pelnė pripažinimą ir įgijo išsilavinimą; pamažu iš jos susiformavo vadinamas vidurinysis visuomenės luomas, kuris tapo veikliausia dabartinės civilizacijos pažangos spyruokle, - mūsų krašte miestai nieko panašaus neįstengė pasiekti! Tam būta labai svarbių priežasčių.
Lietuvos miestiečių luomas susikūrė tik XIV amžiuje ir vėlavo panašiai kaip bendra šalies civilizacijos raida.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 25
Lietuvos miestiečių luomo istorijoje šit kas pastebima: pirma, kad jis vėlavo, kaip ir bendra šalies civilizacijos raida, juk tai vyko tik XIV amžiuje. Antra, kad susikūrė iš trijų skirtingų bendruomenės klasių, tai yra: nelaisvųjų, dirbusių žemę, susispietusių apie pilį; svetimšalių kolonistų, kurie beveik visi buvo amatininkai; ir iš bajorų arba kunigaikščių tarnų, kurie už nuopelnus gaudavo namus ir sklypus su skirtingomis teisėmis į juos. Trečia, kad, išskyrus laikiną sėkmę valdant Žygimantui, nepaisant visų privilegijų, šis luomas niekados neįgijo nei didelių turtų, nei ypatingo svorio.