Santrauka
Narbutas Mėnulį aiškina kaip vyriškos giminės vardu grindžiamą dievą, nakties karalių ir laiko tarpsnių valdovą, antrą po Saulės.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas Mėnulį aiškina kaip vyriškos giminės vardu grindžiamą dievą, nakties karalių ir laiko tarpsnių valdovą, antrą po Saulės.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas Mėnulį aiškina kaip vyriškos giminės vardu grindžiamą dievą, nakties karalių ir laiko tarpsnių valdovą, antrą po Saulės.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Mėnuo (Menuo*) Šis vardas visose lietuvių kalbos tarmėse yra vyriškos gi minės, todėl su juo buvo siejamas dievas, nors ir antrasis po Saulės. Nakties karalius, laiko tarpsnių valdovas (laikas bu vo skaičiuojamas mėnesiais), tačiau nepastoviai judantis ir keičiantis pavidalą. Jis buvo Saulės vyras, bet nesilaikyda mas Saulės judėjimo, pradėjo flirtuoti su Aušrine; taigi vė 186
Puslapis 186
luodamas vis labiau artėjo prie tos žvaigždės; už tai aukš čiausiasis dievas jį nubaudė. Latviai sako1, kad nubaudė pati Saulė, perkirsdama jį aštriu kalaviju pusiau, todėl kartą per ketvirtį jis toks pasirodo. Labiau paplitusi nuomonė, kad Per kūnas perkirto Mėnesį.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |