zodyno irasas

Mėnuo Lėlė Mėnulė

1 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Vėliau, pertvarkant mitologiją, Mėnesio garbinimo dalis perėjo deivei Laimai, kurią šiuo požiūriu dievino vadindami Lėlės (Lela) ir Mėnulės (Menula) vardais.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 187

Vėliau, pertvarkant mitologiją, Mėnesio garbinimo dalis perėjo deivei Laimai, kurią šiuo požiūriu dievino vadindami Lėlės (Lela) ir Mėnulės (Menula) vardais. Vyskupo Petro rankraštyje yra tokia užuomina apie lietu­ vių tikėjimo suasmenintus reikšmingiausius dangaus kūnus: „Tarp tos prigimties dievų po Saulės pirmą vietą pripažįsta Mėnuliui, kuriam paprastai nusilenkia kaip deivei Lelia Me- nelia. Jis valdė naktį ir todėl matavo laiką“.
c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Mėnuo (Menuo*) Šis vardas visose lietuvių kalbos tarmėse yra vyriškos gi­ minės, todėl su juo buvo siejamas dievas, nors ir antrasis po Saulės. Nakties karalius, laiko tarpsnių valdovas (laikas bu­ vo skaičiuojamas mėnesiais), tačiau nepastoviai judantis ir keičiantis pavidalą. Jis buvo Saulės vyras, bet nesilaikyda­ mas Saulės judėjimo, pradėjo flirtuoti su Aušrine; taigi vė­ 186 ## Puslapis 186 luodamas vis labiau artėjo prie tos žvaigždės; už tai aukš­ čiausiasis dievas jį nubaudė. Latviai sako1, kad nubaudė pati Saulė, perkirsdama jį aštriu kalaviju pusiau, todėl kartą per ketvirtį jis toks pasirodo. Labiau paplitusi nuomonė, kad Per­ kūnas perkirto Mėnesį.