Kai kuriems jų buvo duotos savivaldybės (vadinamosios Magdeburgo teisės). Pirmas Magdeburgo teises gavo Vilnius (1387 m.), vėliau Brasta (1390 m.), Gardinas (1391 m.), o dar vėliau Kaunas ir kt.
Vilniaus Aukštutinėje pilyje Jogailos paliktas vadas su lenkų įgula17 tuomet valdydavo ir kitus gyventojus, bet ir 16 Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 me tais tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 metais visuose dokumentuose visur vadinamas Skargalo Dux Tro- censis, bet niekur nėra Dux Lithua- niae. Tik taikos sutartyje tarp Ordi no maršalo Engelhardo Rabės ir Lietuvos, apie kurią užsimena F o i g- t a s, V, 507, sudarytoje ties Kaunu 1388 metais, Scriptum prope Cowno in crastino b. Martini Fpi^copi et confes. an. dom. 1388 [pasirašyta ties Kaunu rytojaus dieną po Šv. Martyno, vys kupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schir- galo Dei gratia dux lithuanie et domi nus Tracensis et Polocensis [Skirgaila - didysis Lietuvos kunigaikštis ir Tra kų bei Polocko valdovas]. 17 Latopisiec Litwy, paskelbtas D a ni to w i c z, Wilno, 1827, 8vo, 1. 44. -- • — 115 ## Puslapis 132 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS toks karinis valdymas, ir dažni kryžiuočių antpuoliai bei miesto apgultys, žinia, anaiptol nepadėjo įtvirtinti naujų Magdeburgo teisių tarp miestiečių.
Vėliau, po ketu rių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo 17 Apie tai didžiajam magistrui pra neša komtūras iš Lealio, iš Rygos, laiške, datuotame 1432 metų rugpjū čio 19 d. Ind. Cod. Hist. Dipl. Livon., I, Nr. 1330. 18 Kryžiuočių knechtas Hansas Baigas 1432 metų rugsėjo 8 dieną iš Trakų rašo didžiajam magistrui, kad: „Žy gimantas, naujas Lietuvos didysis kunigaikštis, visiems, turintiems iš tėvų paveldėto turto, suteikia garan tijų pagal Magdeburgo teises, kaip ir tiems, kuriems seniau jo brolis Vy tautas paskyrė dovanojimus, ir taip pelno miestiečių palankumą. Visi kalba: „O, koks mums maloningas yra mūsų valdovas, Švitrigaila to ne darė. Už mūsų Žygimantą esame pasirengę numirti/' Kotzebue Switrig., p . 8 6 . 217 ## Puslapis 234 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS teisių atnaujinimą ir patvirtinimą dviem privilegijomis lo tynų ir rusų kalbomis - katalikų ir stačiatikių tikėjimo gy ventojams. Jas magistratas priėmė viešai iš didžiojo kuni gaikščio rankų19. Privilegijose Žygimantas pareiškė, kad atskirdamas visas lenkų, lietuvių ir rusų teises bei papro čius, amžiams suteikia miestui vokišką Magdeburgo teisę, Krokuvos naudojamą nuo seno.
12 Iš kryžiuočių laiškų, išsaugotų Slap tajame Karaliaučiaus archyve, aiškiai matyti, kad Švitrigaila, įžengęs į Lie tuvos sostą, niekam dovanojimų, pa remtų Magdeburgo teise, nepatvir tino. Kai rinkau žinias apie daugybę dekretų, susijusių su Lietuvos isto rija, niekur, jokiame archyve, man nepasisekė aptikti nė menkiausio ženklo, kad Švitrigaila būtų suteikęs ar patvirtinęs bent kokios rūšies vo kišką teisę Lietuvoje. Nepaisant to, ne tik Vilnius, bet ir kiti Lietuvos miestai dar nebuvo praradę savo reikšmės, kadangi net prieš patį Švit rigailos nuopuolį, 1432 metais, Lie tuvos ir lietuviškos Rusios kuni gaikščiai, bajorai ir miestai raštu prisiekė Prūsijos ordinui tiksliai lai kytis su juo sudarytos didžiojo ku nigaikščio Švitrigailos sutarties.
Aplink Polianų dvarą prie Ašmenos buvo rasta daug kartų. 12 Iš kryžiuočių laiškų, išsaugotų Slap tajame Karaliaučiaus archyve, aiškiai matyti, kad Švitrigaila, įžengęs į Lie tuvos sostą, niekam dovanojimų, pa remtų Magdeburgo teise, nepatvir tino. Kai rinkau žinias apie daugybę dekretų, susijusių su Lietuvos isto rija, niekur, jokiame archyve, man nepasisekė aptikti nė menkiausio ženklo, kad Švitrigaila būtų suteikęs ar patvirtinęs bent kokios rūšies vo kišką teisę Lietuvoje.
O Vytautas Magdeburgo teises suteikė Brastai ir\nKaunui 1408, Tykocinui 1426, Drachočynui 1429, Bielskui 1430\nmetais^4 ).\nApskritai, Vytautas norėdamas pagreitinti ūkio gyvenimo\ntempą, kaip kadaise Gediminas, ieškojo tinkamų žmonių svetur.
Buvo juk to kia visuotinė pirmykščių krikščionių bažnyčios taisyklė - pagonis atver čiant į tikrąjį tikėjimą bažnyčias 113 ## Puslapis 130 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Sutvarkęs Vilniuje tikybos reikalus, karalius atkreipė dė mesį į savo senosios sostinės padėtį. Atmindamas Vilniaus gyventojų ištikimybę ir nepalaužtą jų prieraišumą kivirčų su Kęstučiu krašto viduje laikais, gelbėdamas miestą nuo valdžios nepastovumo ir sumaišties, į kurią buvo įstūmę kai mynų puldinėjimai ir tarpusavio vaidai, iškilmingu aktu, rašytu Merkinėje, kitą dieną po Šv. Benedikto, abato, šven tės, valdovas Vilniui suteikė Magdeburgo teises15. Prisižiū rėjęs į klestinčią Krokuvą, Vladislovas Jogaila nusprendė vi lioti svetimtaučius kurdintis Vilniaus mieste, tačiau palankūs tos privilegijos padariniai sumenko per išlygą, jog nepai sant naujų nuostatų, visi miestiečiai pavaldūs Vilniaus se niūnui, dėl ko jiems kilo pavojus ne kartą susidurti su sava vališkos valdžios perlenkimais. Prie to dar prisidėjo pareiga, nuo seno jiems galiojanti, saugoti Vilniaus pilį: gyventojai steigti ten, kur anksčiau stovėjusios pagonių šventyklos arba augusios giraitės, medžiai, buvęs akmuo ar ba šiaip vietovė kokiam nors dievai čiui pašvęsta.
Kadangi pilietinis karas po Vytauto Didžiojo mir\nties ir žiauri Žygimanto valdžia buvo Vilniaus miesto\nvaldžios sluoksniuose sukėlę chaosą, nuskurdinę ir palikę\nbe gyventojų miestą, beveik galutinai sugriovę Magdebur\ngo teisių galią, todėl Kazimieras, įsigilinęs į apgailėtiną sa\nvo sostinės būklę, privalėjo atnaujinti anksčiau nustatytą\ntvarką. Reikšminga jo privilegija, 1441 metais išleista Bras\ntoje, prikėlė Vilniui Magdeburgo teises, nustatė Vilniui du\ndidžiuosius prekymečius, o kas savaitę - įprastus turgus,\ngarantavo miestui didesnes pajamas, dovanodamas jam ne\nmažą žemės plotą, nusidriekusį išilgai miesto sienos palei\nViliją, o skersai - nuo Lukiškių priemiesčio iki Velnio, šian\ndien vadinamo Tauro, kalno30. Vilniaus vaitai ta pačia pri\nvilegija įgijo didelę valdžią ir jų aukštai padėčiai būtiną au\n29\nŽr.
