Santrauka
Kai kuriems jų buvo duotos savivaldybės (vadinamosios Magdeburgo teisės). Pirmas Magdeburgo teises gavo Vilnius (1387 m.), vėliau Brasta (1390 m.), Gardinas (1391 m.), o dar vėliau Kaunas ir kt.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-006 Magdeburgo teisės buvo miestams suteikiamos savivaldybės; pirmasis jas 1387 m. iš Jogailos gavo Vilnius. | c-001 | |
| t-007 Vytautas Magdeburgo teises suteikė Brastai ir Kaunui 1408 m., Tykocinui 1426 m., Drohičinui 1429 m. ir Bielskui 1430 m. | c-002 | |
| t-009 Po Šv. Benedikto, abato, šventės valdovas Vilniui suteikė Magdeburgo teises Merkinėje rašytu aktu. | c-004 | |
| t-010 Pirmosios Lietuvoje Magdeburgo teisės būtų pagerinusios Vilniaus būklę, jei vidaus karas nebūtų sukėlęs naujos audros šalyje. | c-005 | |
| t-011 Karinis valdymas, kryžiuočių antpuoliai ir Vilniaus apgultys trukdė įtvirtinti naujas Magdeburgo teises tarp miestiečių. | c-006 | |
| t-012 Švitrigaila, įžengęs į Lietuvos sostą, nepatvirtino dovanojimų, paremtų Magdeburgo teise. | c-007 | |
| t-013 Vilnius gavo Magdeburgo teisių atnaujinimą ir patvirtinimą dviem privilegijomis lotynų ir rusų kalbomis. | c-008 | |
| t-014 1441 m. Brastoje išleista Kazimiero privilegija Vilniui atkūrė Magdeburgo teises ir nustatė du didžiuosius prekymečius. | c-009 | |
| t-015 1492 m. Trakuose Aleksandras privilegija Vilniui suteikė Magdeburgo teises ir laisvę laikyti vaško dirbtuvę. | c-010 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Magdeburgo teisės buvo miestams suteikiamos savivaldybės; pirmasis jas 1387 m. iš Jogailos gavo Vilnius.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Miestelėnų luomo susikūrimui irgi Vytauto laikais buvo pa dėti pagrindai, kai miestams buvo suteiktos pirmos savivaldy bės arba taip vad. magdeburgijos. Pirmasis miestas gavęs Mag deburgo teises buvo Vilnius. Tas teises jis gavo 1387 met. iš Jogailos^3 ).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas Magdeburgo teises suteikė Brastai ir Kaunui 1408 m., Tykocinui 1426 m., Drohičinui 1429 m. ir Bielskui 1430 m.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
O Vytautas Magdeburgo teises suteikė Brastai ir Kaunui 1408, Tykocinui 1426, Drachočynui 1429, Bielskui 1430 metais^4 ).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas Magdeburgo teises suteikė Brastai ir Kaunui 1408 m., Tykocinui 1426 m., Drohičinui 1429 m. ir Bielskui 1430 m.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
O Vytautas Magdeburgo teises suteikė Brastai ir Kaunui 1408, Tykocinui 1426, Drachočynui 1429, Bielskui 1430 metais^4 ). Apskritai, Vytautas norėdamas pagreitinti ūkio gyvenimo tempą, kaip kadaise Gediminas, ieškojo tinkamų žmonių svetur.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po Šv. Benedikto, abato, šventės valdovas Vilniui suteikė Magdeburgo teises Merkinėje rašytu aktu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Buvo juk to kia visuotinė pirmykščių krikščionių bažnyčios taisyklė - pagonis atver čiant į tikrąjį tikėjimą bažnyčias 113
Puslapis 130
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Sutvarkęs Vilniuje tikybos reikalus, karalius atkreipė dė mesį į savo senosios sostinės padėtį. Atmindamas Vilniaus gyventojų ištikimybę ir nepalaužtą jų prieraišumą kivirčų su Kęstučiu krašto viduje laikais, gelbėdamas miestą nuo valdžios nepastovumo ir sumaišties, į kurią buvo įstūmę kai mynų puldinėjimai ir tarpusavio vaidai, iškilmingu aktu, rašytu Merkinėje, kitą dieną po Šv. Benedikto, abato, šven tės, valdovas Vilniui suteikė Magdeburgo teises15. Prisižiū rėjęs į klestinčią Krokuvą, Vladislovas Jogaila nusprendė vi lioti svetimtaučius kurdintis Vilniaus mieste, tačiau palankūs tos privilegijos padariniai sumenko per išlygą, jog nepai sant naujų nuostatų, visi miestiečiai pavaldūs Vilniaus se niūnui, dėl ko jiems kilo pavojus ne kartą susidurti su sava vališkos valdžios perlenkimais. Prie to dar prisidėjo pareiga, nuo seno jiems galiojanti, saugoti Vilniaus pilį: gyventojai steigti ten, kur anksčiau stovėjusios pagonių šventyklos arba augusios giraitės, medžiai, buvęs akmuo ar ba šiaip vietovė kokiam nors dievai čiui pašvęsta.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pirmosios Lietuvoje Magdeburgo teisės būtų pagerinusios Vilniaus būklę, jei vidaus karas nebūtų sukėlęs naujos audros šalyje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
114
Puslapis 131
Il KNYGA savo lėšomis turėjo ją vykdyti tol, kol visas miestas nebuvo aptvertas mūro siena. Tos pirmosios Lietuvoj teisės būtų ge rokai pagerinusios miesto būklę, jeigu vidaus karas, apie kurį netrukus papasakosime, nebūtų sukėlęs šalyje naujos aud ros. Vladislovas Jogaila su nemažėjančiu apaštalavimo įkarš čiu tuo metu tikrai visą Lietuvą aplankė diegdamas naujo tikėjimo nuostatus; dar numaldęs Baltojoje Rusioje prasidė jusius bruzdėjimus, pargrįžo į Vilnių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karinis valdymas, kryžiuočių antpuoliai ir Vilniaus apgultys trukdė įtvirtinti naujas Magdeburgo teises tarp miestiečių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vilniaus Aukštutinėje pilyje Jogailos paliktas vadas su lenkų įgula17 tuomet valdydavo ir kitus gyventojus, bet ir 16 Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 me tais tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 metais visuose dokumentuose visur vadinamas Skargalo Dux Tro- censis, bet niekur nėra Dux Lithua- niae. Tik taikos sutartyje tarp Ordi no maršalo Engelhardo Rabės ir Lietuvos, apie kurią užsimena F o i g- t a s, V, 507, sudarytoje ties Kaunu 1388 metais, Scriptum prope Cowno in crastino b. Martini Fpi^copi et confes. an. dom. 1388 [pasirašyta ties Kaunu rytojaus dieną po Šv. Martyno, vys kupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schir- galo Dei gratia dux lithuanie et domi nus Tracensis et Polocensis [Skirgaila - didysis Lietuvos kunigaikštis ir Tra kų bei Polocko valdovas]. 17 Latopisiec Litwy, paskelbtas D a ni to w i c z, Wilno, 1827, 8vo, 1. 44. — • — 115
Puslapis 132
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS toks karinis valdymas, ir dažni kryžiuočių antpuoliai bei miesto apgultys, žinia, anaiptol nepadėjo įtvirtinti naujų Magdeburgo teisių tarp miestiečių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Švitrigaila, įžengęs į Lietuvos sostą, nepatvirtino dovanojimų, paremtų Magdeburgo teise.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
12 Iš kryžiuočių laiškų, išsaugotų Slap tajame Karaliaučiaus archyve, aiškiai matyti, kad Švitrigaila, įžengęs į Lie tuvos sostą, niekam dovanojimų, pa remtų Magdeburgo teise, nepatvir tino. Kai rinkau žinias apie daugybę dekretų, susijusių su Lietuvos isto rija, niekur, jokiame archyve, man nepasisekė aptikti nė menkiausio ženklo, kad Švitrigaila būtų suteikęs ar patvirtinęs bent kokios rūšies vo kišką teisę Lietuvoje. Nepaisant to, ne tik Vilnius, bet ir kiti Lietuvos miestai dar nebuvo praradę savo reikšmės, kadangi net prieš patį Švit rigailos nuopuolį, 1432 metais, Lie tuvos ir lietuviškos Rusios kuni gaikščiai, bajorai ir miestai raštu prisiekė Prūsijos ordinui tiksliai lai kytis su juo sudarytos didžiojo ku nigaikščio Švitrigailos sutarties.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilnius gavo Magdeburgo teisių atnaujinimą ir patvirtinimą dviem privilegijomis lotynų ir rusų kalbomis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vėliau, po ketu rių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo 17 Apie tai didžiajam magistrui pra neša komtūras iš Lealio, iš Rygos, laiške, datuotame 1432 metų rugpjū čio 19 d. Ind. Cod. Hist. Dipl. Livon., I, Nr. 1330. 18 Kryžiuočių knechtas Hansas Baigas 1432 metų rugsėjo 8 dieną iš Trakų rašo didžiajam magistrui, kad: „Žy gimantas, naujas Lietuvos didysis kunigaikštis, visiems, turintiems iš tėvų paveldėto turto, suteikia garan tijų pagal Magdeburgo teises, kaip ir tiems, kuriems seniau jo brolis Vy tautas paskyrė dovanojimus, ir taip pelno miestiečių palankumą. Visi kalba: „O, koks mums maloningas yra mūsų valdovas, Švitrigaila to ne darė. Už mūsų Žygimantą esame pasirengę numirti/’ Kotzebue Switrig., p . 8 6 . 217
Puslapis 234
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS teisių atnaujinimą ir patvirtinimą dviem privilegijomis lo tynų ir rusų kalbomis - katalikų ir stačiatikių tikėjimo gy ventojams. Jas magistratas priėmė viešai iš didžiojo kuni gaikščio rankų19. Privilegijose Žygimantas pareiškė, kad atskirdamas visas lenkų, lietuvių ir rusų teises bei papro čius, amžiams suteikia miestui vokišką Magdeburgo teisę, Krokuvos naudojamą nuo seno.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1441 m. Brastoje išleista Kazimiero privilegija Vilniui atkūrė Magdeburgo teises ir nustatė du didžiuosius prekymečius.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kadangi pilietinis karas po Vytauto Didžiojo mir ties ir žiauri Žygimanto valdžia buvo Vilniaus miesto valdžios sluoksniuose sukėlę chaosą, nuskurdinę ir palikę be gyventojų miestą, beveik galutinai sugriovę Magdebur go teisių galią, todėl Kazimieras, įsigilinęs į apgailėtiną sa vo sostinės būklę, privalėjo atnaujinti anksčiau nustatytą tvarką. Reikšminga jo privilegija, 1441 metais išleista Bras toje, prikėlė Vilniui Magdeburgo teises, nustatė Vilniui du didžiuosius prekymečius, o kas savaitę - įprastus turgus, garantavo miestui didesnes pajamas, dovanodamas jam ne mažą žemės plotą, nusidriekusį išilgai miesto sienos palei Viliją, o skersai - nuo Lukiškių priemiesčio iki Velnio, šian dien vadinamo Tauro, kalno30. Vilniaus vaitai ta pačia pri vilegija įgijo didelę valdžią ir jų aukštai padėčiai būtiną au 29 Žr.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1492 m. Trakuose Aleksandras privilegija Vilniui suteikė Magdeburgo teises ir laisvę laikyti vaško dirbtuvę.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
228
Puslapis 245
III KNYGA Iki tol (1492 m.) didžiųjų Lietuvos kunigaikščių Vilniui duoti dovanojimai buvo ne tik patvirtinti karaliaus Alek sandro, Kazimiero įpėdinio, bet dar pasipildė naujais, tu rėjusiais gerokai pagyvinti prekybą ir pagerinti šio miesto gyventojų buitį. Ta pačia privilegija, kuria Vilniui buvo duotos Magdeburgo teisės (Trakuose, 1492 m.), Aleksan dras suteikė miestui laisvę laikyti vaško dirbtuvę, anuo metu vadintą Zabójnica (žudike), panaikindamas visas pri vačias, išskyrus Karališkąją, Vyskupo ir Vaivadų bei Mal mazijos ir kitų bet kokios rūšies vynų propinaciją40.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |