Magdeburgo teisės

PDF 129-130

Buvo juk to­ kia visuotinė pirmykščių krikščionių bažnyčios taisyklė - pagonis atver­ čiant į tikrąjį tikėjimą bažnyčias 113 ## Puslapis 130 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Sutvarkęs Vilniuje tikybos reikalus, karalius atkreipė dė­ mesį į savo senosios sostinės padėtį. Atmindamas Vilniaus gyventojų ištikimybę ir nepalaužtą jų prieraišumą kivirčų su Kęstučiu krašto viduje laikais, gelbėdamas miestą nuo valdžios nepastovumo ir sumaišties, į kurią buvo įstūmę kai­ mynų puldinėjimai ir tarpusavio vaidai, iškilmingu aktu, rašytu Merkinėje, kitą dieną po Šv. Benedikto, abato, šven­ tės, valdovas Vilniui suteikė Magdeburgo teises15. Prisižiū­ rėjęs į klestinčią Krokuvą, Vladislovas Jogaila nusprendė vi­ lioti svetimtaučius kurdintis Vilniaus mieste, tačiau palankūs tos privilegijos padariniai sumenko per išlygą, jog nepai­ sant naujų nuostatų, visi miestiečiai pavaldūs Vilniaus se­ niūnui, dėl ko jiems kilo pavojus ne kartą susidurti su sava­ vališkos valdžios perlenkimais. Prie to dar prisidėjo pareiga, nuo seno jiems galiojanti, saugoti Vilniaus pilį: gyventojai steigti ten, kur anksčiau stovėjusios pagonių šventyklos arba augusios giraitės, medžiai, buvęs akmuo ar­ ba šiaip vietovė kokiam nors dievai­ čiui pašvęsta.

PDF 230

12 Iš kryžiuočių laiškų, išsaugotų Slap­ tajame Karaliaučiaus archyve, aiškiai matyti, kad Švitrigaila, įžengęs į Lie­ tuvos sostą, niekam dovanojimų, pa­ remtų Magdeburgo teise, nepatvir­ tino. Kai rinkau žinias apie daugybę dekretų, susijusių su Lietuvos isto­ rija, niekur, jokiame archyve, man nepasisekė aptikti nė menkiausio ženklo, kad Švitrigaila būtų suteikęs ar patvirtinęs bent kokios rūšies vo­ kišką teisę Lietuvoje. Nepaisant to, ne tik Vilnius, bet ir kiti Lietuvos miestai dar nebuvo praradę savo reikšmės, kadangi net prieš patį Švit­ rigailos nuopuolį, 1432 metais, Lie­ tuvos ir lietuviškos Rusios kuni­ gaikščiai, bajorai ir miestai raštu prisiekė Prūsijos ordinui tiksliai lai­ kytis su juo sudarytos didžiojo ku­ nigaikščio Švitrigailos sutarties.

PDF 230

Aplink Polianų dvarą prie Ašmenos buvo rasta daug kartų. 12 Iš kryžiuočių laiškų, išsaugotų Slap­ tajame Karaliaučiaus archyve, aiškiai matyti, kad Švitrigaila, įžengęs į Lie­ tuvos sostą, niekam dovanojimų, pa­ remtų Magdeburgo teise, nepatvir­ tino. Kai rinkau žinias apie daugybę dekretų, susijusių su Lietuvos isto­ rija, niekur, jokiame archyve, man nepasisekė aptikti nė menkiausio ženklo, kad Švitrigaila būtų suteikęs ar patvirtinęs bent kokios rūšies vo­ kišką teisę Lietuvoje.

PDF 240

Kadangi pilietinis karas po Vytauto Didžiojo mir­\nties ir žiauri Žygimanto valdžia buvo Vilniaus miesto\nvaldžios sluoksniuose sukėlę chaosą, nuskurdinę ir palikę\nbe gyventojų miestą, beveik galutinai sugriovę Magdebur­\ngo teisių galią, todėl Kazimieras, įsigilinęs į apgailėtiną sa­\nvo sostinės būklę, privalėjo atnaujinti anksčiau nustatytą\ntvarką. Reikšminga jo privilegija, 1441 metais išleista Bras­\ntoje, prikėlė Vilniui Magdeburgo teises, nustatė Vilniui du\ndidžiuosius prekymečius, o kas savaitę - įprastus turgus,\ngarantavo miestui didesnes pajamas, dovanodamas jam ne­\nmažą žemės plotą, nusidriekusį išilgai miesto sienos palei\nViliją, o skersai - nuo Lukiškių priemiesčio iki Velnio, šian­\ndien vadinamo Tauro, kalno30. Vilniaus vaitai ta pačia pri­\nvilegija įgijo didelę valdžią ir jų aukštai padėčiai būtiną au­\n29\nŽr.

PDF 130-131

Karalius šią privilegiją suteikė savo apaštališkosios kelionės po Lietuvą metu. 114 ## Puslapis 131 Il KNYGA savo lėšomis turėjo ją vykdyti tol, kol visas miestas nebuvo aptvertas mūro siena. Tos pirmosios Lietuvoj teisės būtų ge­ rokai pagerinusios miesto būklę, jeigu vidaus karas, apie kurį netrukus papasakosime, nebūtų sukėlęs šalyje naujos aud­ ros.

PDF 244-245

228 ## Puslapis 245 III KNYGA Iki tol (1492 m.) didžiųjų Lietuvos kunigaikščių Vilniui duoti dovanojimai buvo ne tik patvirtinti karaliaus Alek­ sandro, Kazimiero įpėdinio, bet dar pasipildė naujais, tu­ rėjusiais gerokai pagyvinti prekybą ir pagerinti šio miesto gyventojų buitį. Ta pačia privilegija, kuria Vilniui buvo duotos Magdeburgo teisės (Trakuose, 1492 m.), Aleksan­ dras suteikė miestui laisvę laikyti vaško dirbtuvę, anuo metu vadintą Zabójnica (žudike), panaikindamas visas pri­ vačias, išskyrus Karališkąją, Vyskupo ir Vaivadų bei Mal­ mazijos ir kitų bet kokios rūšies vynų propinaciją40.

PDF 240

Tačiau dėl gyvenančių pasiturin­ čiųjų ir taikos šalyje buvo atstatomi sunykę pastatai, gyvėjo prekyba, o dėl suteiktų laisvių miestiečiams gausėjo žmonių skaičius. Kadangi pilietinis karas po Vytauto Didžiojo mir­ ties ir žiauri Žygimanto valdžia buvo Vilniaus miesto valdžios sluoksniuose sukėlę chaosą, nuskurdinę ir palikę be gyventojų miestą, beveik galutinai sugriovę Magdebur­ go teisių galią, todėl Kazimieras, įsigilinęs į apgailėtiną sa­ vo sostinės būklę, privalėjo atnaujinti anksčiau nustatytą tvarką. Reikšminga jo privilegija, 1441 metais išleista Bras­ toje, prikėlė Vilniui Magdeburgo teises, nustatė Vilniui du didžiuosius prekymečius, o kas savaitę - įprastus turgus, garantavo miestui didesnes pajamas, dovanodamas jam ne­ mažą žemės plotą, nusidriekusį išilgai miesto sienos palei Viliją, o skersai - nuo Lukiškių priemiesčio iki Velnio, šian­ dien vadinamo Tauro, kalno30.

PDF 309

O Vytautas Magdeburgo teises suteikė Brastai ir\nKaunui 1408, Tykocinui 1426, Drachočynui 1429, Bielskui 1430\nmetais^4 ).\nApskritai, Vytautas norėdamas pagreitinti ūkio gyvenimo\ntempą, kaip kadaise Gediminas, ieškojo tinkamų žmonių svetur.

PDF 309

O Vytautas Magdeburgo teises suteikė Brastai ir\nKaunui 1408, Tykocinui 1426, Drachočynui 1429, Bielskui 1430\nmetais^4 ).

PDF 234

Privilegijose Žygimantas pareiškė, kad atskirdamas visas lenkų, lietuvių ir rusų teises bei papro­ čius, amžiams suteikia miestui vokišką Magdeburgo teisę, Krokuvos naudojamą nuo seno. Iš vaivadų ir visų karališ­ kųjų valdininkų buvo atimta galia kištis į miesto reikalus, ir tik pačiam miesto vadovui, vadinamam vaitu, duota tei­ sė spręsti ir bausti už miestiečių padarytus kriminalinius nusikaltimus. Taigi vaitui buvo suteikta tokia galia, kad niekas negalėjo jo į teismą pakviesti, tiktai pats kunigaikš­ tis ir tik raštu, patvirtintu valdovo antspaudu, o ten atsi­ dūręs [vaitas] privalėjo ne kitaip, tik pagal miesto teisę at­ sakyti ir aiškintis dėl pateiktų priekaištų.

PDF 131-132

Vilniaus Aukštutinėje pilyje Jogailos paliktas vadas su lenkų įgula17 tuomet valdydavo ir kitus gyventojus, bet ir 16 Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 me­ tais tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 metais visuose dokumentuose visur vadinamas Skargalo Dux Tro- censis, bet niekur nėra Dux Lithua- niae. Tik taikos sutartyje tarp Ordi­ no maršalo Engelhardo Rabės ir Lietuvos, apie kurią užsimena F o i g- t a s, V, 507, sudarytoje ties Kaunu 1388 metais, Scriptum prope Cowno in crastino b. Martini Fpi^copi et confes. an. dom. 1388 [pasirašyta ties Kaunu rytojaus dieną po Šv. Martyno, vys­ kupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schir- galo Dei gratia dux lithuanie et domi­ nus Tracensis et Polocensis [Skirgaila - didysis Lietuvos kunigaikštis ir Tra­ kų bei Polocko valdovas]. 17 Latopisiec Litwy, paskelbtas D a ni­ to w i c z, Wilno, 1827, 8vo, 1. 44. -- • — 115 ## Puslapis 132 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS toks karinis valdymas, ir dažni kryžiuočių antpuoliai bei miesto apgultys, žinia, anaiptol nepadėjo įtvirtinti naujų Magdeburgo teisių tarp miestiečių.

PDF 130-131

114 ## Puslapis 131 Il KNYGA savo lėšomis turėjo ją vykdyti tol, kol visas miestas nebuvo aptvertas mūro siena. Tos pirmosios Lietuvoj teisės būtų ge­ rokai pagerinusios miesto būklę, jeigu vidaus karas, apie kurį netrukus papasakosime, nebūtų sukėlęs šalyje naujos aud­ ros. Vladislovas Jogaila su nemažėjančiu apaštalavimo įkarš­ čiu tuo metu tikrai visą Lietuvą aplankė diegdamas naujo tikėjimo nuostatus; dar numaldęs Baltojoje Rusioje prasidė­ jusius bruzdėjimus, pargrįžo į Vilnių.

PDF 233-234

Vėliau, po ketu­ rių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo 17 Apie tai didžiajam magistrui pra­ neša komtūras iš Lealio, iš Rygos, laiške, datuotame 1432 metų rugpjū­ čio 19 d. Ind. Cod. Hist. Dipl. Livon., I, Nr. 1330. 18 Kryžiuočių knechtas Hansas Baigas 1432 metų rugsėjo 8 dieną iš Trakų rašo didžiajam magistrui, kad: „Žy­ gimantas, naujas Lietuvos didysis kunigaikštis, visiems, turintiems iš tėvų paveldėto turto, suteikia garan­ tijų pagal Magdeburgo teises, kaip ir tiems, kuriems seniau jo brolis Vy­ tautas paskyrė dovanojimus, ir taip pelno miestiečių palankumą. Visi kalba: „O, koks mums maloningas yra mūsų valdovas, Švitrigaila to ne­ darė. Už mūsų Žygimantą esame pasirengę numirti/' Kotzebue Switrig., p . 8 6 . 217 ## Puslapis 234 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS teisių atnaujinimą ir patvirtinimą dviem privilegijomis lo­ tynų ir rusų kalbomis - katalikų ir stačiatikių tikėjimo gy­ ventojams. Jas magistratas priėmė viešai iš didžiojo kuni­ gaikščio rankų19. Privilegijose Žygimantas pareiškė, kad atskirdamas visas lenkų, lietuvių ir rusų teises bei papro­ čius, amžiams suteikia miestui vokišką Magdeburgo teisę, Krokuvos naudojamą nuo seno.

PDF 309

Miestelėnų luomo susikūrimui irgi Vytauto laikais buvo pa­ dėti pagrindai, kai miestams buvo suteiktos pirmos savivaldy­ bės arba taip vad. magdeburgijos. Pirmasis miestas gavęs Mag­ deburgo teises buvo Vilnius. Tas teises jis gavo 1387 met. iš Jogailos^3 ).

PDF 181-182

Todėl tik Vytauto laikais daugiau iškilo Vilnius, Trakai, Brasta, Gardi- nas, Kaunas. Kai kuriems jų buvo duotos savivaldybės (vadina- mosios Magdeburgo teisės). Tačiau tai buvo tik pati miestų kili- mo pradžia; jie įsigalėjo daug vėliau.