Lietuvių mitologiją Narbutas aiškina kaip vietinės tikybos, graikų ir romėnų dievų bei skandinavų religijos samplaikos rezultatą. Narbutas lietuvių mitologijos medžiagą siejo su trisdešimt metų trukusiais Lietuvos senovės tyrimais ir surinkta tautosaka. Lietuvių mitologija, sukurta iš graikų, nebeturi tos laukinės ir barbariškos fantazijos, su kuria pa prastai susiduriama kitose šiaurės tautose, tad ją turėjo išru tulioti žmonės, užkopę ant aukštesnio civilizacijos laipto.
Net atrodo, kad Graikijos ir senosios Romos dievai, išgui\nti iš pietų, persikėlė į Lietuvos kraštus ir, mokslo šviesą atneš\ndami, susitaikė su senovine vietos tikyba. Su šių dviejų religijų\nsistemomis sumišo trečioji, tai yra skandinavų, o iš tos sam\nplaikos kilo mitologija, kurią imamės išdėstyti.\nIšnagrinėję visą lietuvių mitologijos sistemą, lengvai pa\nstebime, kad seniausioji lietuvių religija buvo azijinė - indiš\nka: dangaus kūnai ir elementai, tai yra ugnis, vanduo, žemė,\n84\n\n## Puslapis 84\n\nbuvo garbinami pagal budistų ir senovės persų - iš budizmo\nkilusio Zoroastro mokymo sekėjų - taisykles.
Lietuvių mitologija, sukurta iš graikų, nebeturi tos laukinės ir barbariškos fantazijos, su kuria pa prastai susiduriama kitose šiaurės tautose, tad ją turėjo išru tulioti žmonės, užkopę ant aukštesnio civilizacijos laipto.
Lietuvių mitologija, sukurta iš graikų, nebeturi tos laukinės ir barbariškos fantazijos, su kuria pa prastai susiduriama kitose šiaurės tautose, tad ją turėjo išru tulioti žmonės, užkopę ant aukštesnio civilizacijos laipto. Kad mums būtų lengviau išsemti visą naudą iš mitologijos skaitymo, nepakenks iš pradžių apžvelgti atradimus, galinčius mus užvesti ant kelio, kuriuo ėjo tautos savo tikybos klaidžio jimuose. Seniausios žemės tautos - indai ir kinai savo tautiškumo svarbiausiais bruožais laikė ir tebelaiko tvirtą saugojimą se nųjų įstatymų, papročių, įpročių ir visokių visuomenės gyve nimo smulkmenų.