zodyno irasas

Lietuvių mitologija

2 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Lietuvių mitologiją Narbutas aiškina kaip vietinės tikybos, graikų ir romėnų dievų bei skandinavų religijos samplaikos rezultatą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 84

Net atrodo, kad Graikijos ir senosios Romos dievai, išgui\nti iš pietų, persikėlė į Lietuvos kraštus ir, mokslo šviesą atneš\ndami, susitaikė su senovine vietos tikyba. Su šių dviejų religijų\nsistemomis sumišo trečioji, tai yra skandinavų, o iš tos sam\nplaikos kilo mitologija, kurią imamės išdėstyti.\nIšnagrinėję visą lietuvių mitologijos sistemą, lengvai pa\nstebime, kad seniausioji lietuvių religija buvo azijinė - indiš\nka: dangaus kūnai ir elementai, tai yra ugnis, vanduo, žemė,\n84\n\n## Puslapis 84\n\nbuvo garbinami pagal budistų ir senovės persų - iš budizmo\nkilusio Zoroastro mokymo sekėjų - taisykles.

t-002vidutinis

Lietuvių mitologija, sukurta iš graikų, nebeturi tos laukinės ir barbariškos fantazijos, su kuria pa prastai susiduriama kitose šiaurės tautose, tad ją turėjo išru tulioti žmonės, užkopę ant aukštesnio civilizacijos laipto.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 79

Lietuvių mitologija, sukurta iš graikų, nebeturi tos laukinės ir barbariškos fantazijos, su kuria pa prastai susiduriama kitose šiaurės tautose, tad ją turėjo išru tulioti žmonės, užkopę ant aukštesnio civilizacijos laipto. Kad mums būtų lengviau išsemti visą naudą iš mitologijos skaitymo, nepakenks iš pradžių apžvelgti atradimus, galinčius mus užvesti ant kelio, kuriuo ėjo tautos savo tikybos klaidžio jimuose. Seniausios žemės tautos - indai ir kinai savo tautiškumo svarbiausiais bruožais laikė ir tebelaiko tvirtą saugojimą se nųjų įstatymų, papročių, įpročių ir visokių visuomenės gyve nimo smulkmenų.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

85 ## Puslapis 85 Medžiagą, iš kurios sudėjau šį istorijos tomą, sėmiausi, kiek buvo reikalo ir užteko sugebėjimų, iš rašytinių paminklų, pra dėdamas nuo Šiaurės sagų ir baigdamas Kojalavičiumi, ne praleisdamas nieko, kas galėjo būti naudinga. Be to, mano pa ties Lietuvos senovės tyrimai, trukę trisdešimt metų, sukaupė lobį žinių iš mūsų dalyko. Papročiai, įpročiai, prietarai, burtai, mįslės, pasakojimai, padavimai, lietuvių genties tautų dainos, surinktos sunkiu darbu iš tikrosios Lietuvos, Žemaičių, Prūsų ir Latvijos, sudaro tą turtą. Žodžiu, kiek tik leido laiko aplin kybės ir galimybė, stengiausi papildyti ir išaiškinti dalyką, kurį privalėjau išdėstyti šiame veikale, nes esu įsitikinęs, kad mito logija yra raktas seniausiajai tautų istorijai pažinti.