Krivis

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Salia šio miško stūkso supilta kita stati kalva, ant kurios ir turėjo stovėti Weistote-Pil. Visa tai leidžia padaryti teisingą išvadą, jog būtent šiose vietose buvo rezidencinės Reiksa, karaliuko ir krašto Krivio pilys, o kitos priklausė kitiems žymiems asmenims. Kaip šventoje girioje prie Romovės, Sambijoje, buvo šventos ugnies aukuras, kur kitados liepsnojo amžinoji ugnis, taip šičia vietovardžiai PrantlakBrantlak, arba Brandlankės, primena šio aukuro vietą. Taigi čia gyveno Bartos karaliukas, čia buvo ir savo sprendimus skelbė vietinis Krivis.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Belichovo pilis, kilmingojo Jono buveinė, buvo netoli Osos, Bindigs-Bergo, šiandienio Bialochovo, apylinkėse, šiaurinėje Osos pakrantėje, prie pat Mokrau kaimo. Ant Grevožos kalno, kur dabar stūkso Christburgo pilies griuvėsiai, stovėjo pilis, slėpusi netoliese buvusią šventą girią ir šventovę; šiandien tą Šventą vietą primena Heiligenmalde, esanti į pietus nuo Christburgo. Netgi teigiama, kad Grevožos tvirtovėje gyvenęs vietinis Krivis.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Salia šio miško stūkso supilta kita stati kalva, ant kurios ir turėjo stovėti Weistote-Pil. Visa tai leidžia padaryti teisingą išvadą, jog būtent šiose vietose buvo rezidencinės Reiksa, karaliuko ir krašto Krivio pilys, o kitos priklausė kitiems žymiems asmenims. Kaip šventoje girioje prie Romovės, Sambijoje, buvo šventos ugnies aukuras, kur kitados liepsnojo amžinoji ugnis, taip šičia vietovardžiai PrantlakBrantlak, arba Brandlankės, primena šio aukuro vietą. Taigi čia gyveno Bartos karaliukas, čia buvo ir savo sprendimus skelbė vietinis Krivis.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Jie turi nesuskaičiuojamas klases žynių vyrų ir moterų, kurių vyriausias yra gyvasis dievaitis krivis, o jo valdžia apimdavo visas lietuvių tautos žemes.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Reikėdavo jam tuoj pat užbėgti už akių, skubėti pas žymų žynį, kokį nors krivio artimą, arba pas patį Krivių Krivaitį. Šis apreikšdavo dievų valią, išaiškindavo, ko jie trokšta.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Po pergalės jie aukoja savo dievams padėkos auką iš viso grobio, pergalingoje kovoje laimėto, trečdalį atiduodami minėtajam kriviui, kuris tą dalį degino.