Santrauka

Narbutas renkasi rašybą „Krewe“, nes ją sieja su Lietuvos istorijos paminklų formomis „Krewo“ ir „Krewiczy“. Narbutas atmeta Foigto bandymą krivio vardą kildinti iš germanų „Greve“ ar „Graff“ pareigybės. Narbutas aiškina, kad kronikininkų tyla apie krivį nestebina, nes krivio veikimas dažnai ribojosi vietos vidaus reikalais.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas renkasi rašybą „Krewe“, nes ją sieja su Lietuvos istorijos paminklų formomis „Krewo“ ir „Krewiczy“.
global_idt-189105
c-001
t-002 Narbutas atmeta Foigto bandymą krivio vardą kildinti iš germanų „Greve“ ar „Graff“ pareigybės.
global_idt-189106
c-002
t-003 Narbutas aiškina, kad kronikininkų tyla apie krivį nestebina, nes krivio veikimas dažnai ribojosi vietos vidaus reikalais.
global_idt-189109
c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas aiškina, kad kronikininkų tyla apie krivį nestebina, nes krivio veikimas dažnai ribojosi vietos vidaus reikalais.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Ar svetimšalis, prekiaudamas krašte, matydavo vyriausiąjį žynį, kuris net tautiečiams retai pasirodydavo, o nuo­ lat slėpdavosi šventovių slėptuvėse? Kas iš tikrųjų krivį įsivaiz­ duoja kaip Šiaurės popiežių, Kas Dusburgiečio palyginimą pri­ ima už gryną pinigą, taip pat kas vyriausiąjį prūsų žynį laiko Baltijos jūros pakrantės šalių visagaliu valdovu, tas, žinoma, turi gerokai stebėtis, kodėl kronikininkai apie jį nekalba; tas pat turi kelti nerimą ir abejonę dėl visos to dalyko esmės. Ta­ čiau tam, kuriam žinoma, kokios reikšmės krivio pareigos tu­ rėjo Prūsijoje gyvenant tiems kronikininkams, kaip dažnai jo 422

Puslapis 422

garbinimas ribodavosi vienu valsčiumi, kaip jo veikimas dary­ davo įtakos tik sričių vidaus padėčiai ir nuramindavo visuo­ menę, tam jokiu būdu nepasirodys keista, kad tie kronikinin­ kai, kurie taip menkai pažino tautos vidaus gyvenimą, nieko nepasakoja apie krivį.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai