Narbutas Kabirų ritualą apibūdina kaip paslaptingą ir priskiria jį egiptiečiams, graikams, romėnams, indams, japonams, slavams ir lietuviams. Narbutas žodį „Triopa“ arba „Trejopa“ aiškina kaip tris ženklus, simbolius ar žmogaus egzistavimo tarpsnius. Iš istorijos žinoma, kad senovės prūsai turėjo Trejybę, todėl nedvejosime priimdami Kabirus į lietuvių die vų tarpą.
Domintis vėliau, po dešimt metų, neaptikta nė pėdsako, kur toji liekana dingo; vos rasta atsimenančių šį nutikimą; žydai nenorėjo prisipažin ti tai pirkę. Nežinia, kas buvo užrašyta, bet vis dėlto vienas žodis, to dvarininko nupieštas iš atminties, kaip nagrinėjant paaiškėjo, mūsų raštu reiškė Triopa (Trejopa), o tai lietuviškai tas pats, kas slaviškai Tryzna, tai yra trys ženklai, trys simboliai ar figūros arba trys žmogaus egzistavimo tarpsniai - gyveni mas, mirtis ir amžinybė. Apie tai dar kalbėsime aptardami lai dotuvių apeigas.
Dabar sunku tinkamai atskleisti to mito prasmę: pirma, apeigos buvo slaptos, antra, painiava net senovės mitologų vei kaluose, nes vieni Kabirus prilygina Dioskūrams, tai yra Kas torui ir Polideukui, kiti laiko juos kažkokių dievų vaikais, tre ti - kerėtojais.
Dabar sunku tinkamai atskleisti to mito prasmę: pirma, apeigos buvo slaptos, antra, painiava net senovės mitologų vei kaluose, nes vieni Kabirus prilygina Dioskūrams, tai yra Kas torui ir Polideukui, kiti laiko juos kažkokių dievų vaikais, tre ti - kerėtojais arba kažkokiais šventikais, panašiais į daktilus, koribantus, kuretus. Tačiau lygindami tuos padavimus vieną su kitu ir aiškindamiesi tų dievybių prigimtį, Mnelea, o vėliau Rolandas, labiausiai priartėdami prie tiesos, sutaria, kad Ka tarai - trys pragaro, arba mirusiųjų, dievai, kadangi Prozerpi na simbolizuoja žemę, priimančią į savo įsčias visa, kas mirė, ir atiduodančią, arba gimdančią, iš tų pačių įsčių, dėl to ji yra pati gyvybė; Merkurijus išreiškia galybę ir lemtį - vieno ir kito gyvenimo ribą, mirtį, perėjimą iš vienos būsenos į kitą; Pluto nas - požemį, arba egzistavimą po mirties. Tai iš tikrųjų ir yra graikų mitologijos Trejybė.
Nežinia, kas buvo užrašyta, bet vis dėlto vienas žodis, to dvarininko nupieštas iš atminties, kaip nagrinėjant paaiškėjo, mūsų raštu reiškė Triopa (Trejopa), o tai lietuviškai tas pats, kas slaviškai Tryzna, tai yra trys ženklai, trys simboliai ar figūros.
Domintis vėliau, po dešimt metų, neaptikta nė pėdsako, kur toji liekana dingo; vos rasta atsimenančių šį nutikimą; žydai nenorėjo prisipažin ti tai pirkę. Nežinia, kas buvo užrašyta, bet vis dėlto vienas žodis, to dvarininko nupieštas iš atminties, kaip nagrinėjant paaiškėjo, mūsų raštu reiškė Triopa (Trejopa), o tai lietuviškai tas pats, kas slaviškai Tryzna, tai yra trys ženklai, trys simboliai ar figūros arba trys žmogaus egzistavimo tarpsniai - gyveni mas, mirtis ir amžinybė. Apie tai dar kalbėsime aptardami lai dotuvių apeigas. II skyrius DEIVĖS, D ew e* l Praurimė (Praurime) Šventosios ugnies deivė, viena seniausių senojo pasaulio dievybių.