zodyno irasas

Kabirai Trejopa

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Narbutas Kabirų ritualą apibūdina kaip paslaptingą ir priskiria jį egiptiečiams, graikams, romėnams, indams, japonams, slavams ir lietuviams. Narbutas žodį „Triopa“ arba „Trejopa“ aiškina kaip tris ženklus, simbolius ar žmogaus egzistavimo tarpsnius. Iš istorijos žinoma, kad senovės prūsai turėjo Trejybę, todėl nedvejosime priimdami Kabirus į lietuvių die vų tarpą.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Narbutas žodį „Triopa“ arba „Trejopa“ aiškina kaip tris ženklus, simbolius ar žmogaus egzistavimo tarpsnius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Domintis vėliau, po dešimt metų, neaptikta nė pėdsako, kur toji liekana dingo; vos rasta atsimenančių šį nutikimą; žydai nenorėjo prisipažin­ ti tai pirkę. Nežinia, kas buvo užrašyta, bet vis dėlto vienas žodis, to dvarininko nupieštas iš atminties, kaip nagrinėjant paaiškėjo, mūsų raštu reiškė Triopa (Trejopa), o tai lietuviškai tas pats, kas slaviškai Tryzna, tai yra trys ženklai, trys simboliai ar figūros arba trys žmogaus egzistavimo tarpsniai - gyveni­ mas, mirtis ir amžinybė. Apie tai dar kalbėsime aptardami lai­ dotuvių apeigas.
t-002vidutinis

Dabar sunku tinkamai atskleisti to mito prasmę: pirma, apeigos buvo slaptos, antra, painiava net senovės mitologų vei kaluose, nes vieni Kabirus prilygina Dioskūrams, tai yra Kas torui ir Polideukui, kiti laiko juos kažkokių dievų vaikais, tre ti - kerėtojais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Dabar sunku tinkamai atskleisti to mito prasmę: pirma, apeigos buvo slaptos, antra, painiava net senovės mitologų vei­ kaluose, nes vieni Kabirus prilygina Dioskūrams, tai yra Kas­ torui ir Polideukui, kiti laiko juos kažkokių dievų vaikais, tre­ ti - kerėtojais arba kažkokiais šventikais, panašiais į daktilus, koribantus, kuretus. Tačiau lygindami tuos padavimus vieną su kitu ir aiškindamiesi tų dievybių prigimtį, Mnelea, o vėliau Rolandas, labiausiai priartėdami prie tiesos, sutaria, kad Ka­ tarai - trys pragaro, arba mirusiųjų, dievai, kadangi Prozerpi­ na simbolizuoja žemę, priimančią į savo įsčias visa, kas mirė, ir atiduodančią, arba gimdančią, iš tų pačių įsčių, dėl to ji yra pati gyvybė; Merkurijus išreiškia galybę ir lemtį - vieno ir kito gyvenimo ribą, mirtį, perėjimą iš vienos būsenos į kitą; Pluto­ nas - požemį, arba egzistavimą po mirties. Tai iš tikrųjų ir yra graikų mitologijos Trejybė.
t-003vidutinis

Nežinia, kas buvo užrašyta, bet vis dėlto vienas žodis, to dvarininko nupieštas iš atminties, kaip nagrinėjant paaiškėjo, mūsų raštu reiškė Triopa (Trejopa), o tai lietuviškai tas pats, kas slaviškai Tryzna, tai yra trys ženklai, trys simboliai ar figūros.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Domintis vėliau, po dešimt metų, neaptikta nė pėdsako, kur toji liekana dingo; vos rasta atsimenančių šį nutikimą; žydai nenorėjo prisipažin­ ti tai pirkę. Nežinia, kas buvo užrašyta, bet vis dėlto vienas žodis, to dvarininko nupieštas iš atminties, kaip nagrinėjant paaiškėjo, mūsų raštu reiškė Triopa (Trejopa), o tai lietuviškai tas pats, kas slaviškai Tryzna, tai yra trys ženklai, trys simboliai ar figūros arba trys žmogaus egzistavimo tarpsniai - gyveni­ mas, mirtis ir amžinybė. Apie tai dar kalbėsime aptardami lai­ dotuvių apeigas. II skyrius DEIVĖS, D ew e* l Praurimė (Praurime) Šventosios ugnies deivė, viena seniausių senojo pasaulio dievybių.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 3 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)33