Narbutas burtininkais vadino lietuvių genties dainius, kurie, panašiai kaip trubadūrai, skaldai ar bardai, apdainuodavo tautos istorijos įvykius. Narbutas pirmykšte reikšme burtininkais laikė eilių kūrėjus ir savo pačių sudėtų giesmių giedotojus, panašius į senovės bardus ir skaldus. Narbutas rašė, kad nykstant lietuvių mitologijai burtininkų profesija nusmuko iki paprastų dainių, kurių klausytasi pramogai.
Tolesnį šito patvirtinimą rasime žemiau,\nstraipsnyje „Laima“.\nVisos lietuvių genties tautos turėjo savo dainius, panašius\nį kitur žinomus trubadūrus, skaldus arba bardus, kurie apdai\nnuodavo įvairius tautos istorijos įvykius; lieuviškai juos vadin\ndavo burtininkais (Burtynikaj), latviškai-Birnvis arba taip pat\nBurts. Kai kuriose savo giesmėse jie šaukdavosi Santvara, kar\niais Lėlio.
Tolesnį šito patvirtinimą rasime žemiau,\nstraipsnyje „Laima“.\nVisos lietuvių genties tautos turėjo savo dainius, panašius\nį kitur žinomus trubadūrus, skaldus arba bardus, kurie apdai\nnuodavo įvairius tautos istorijos įvykius; lieuviškai juos vadin\ndavo burtininkais (Burtynikaj), latviškai-Birnvis arba taip pat\nBurts. Kai kuriose savo giesmėse jie šaukdavosi Santvara, kar\niais Lėlio.
Nykstant ir išsigimstant lietuvių mitologijai, burtininkų profesija nusmu ko iki paprastų dainių lygio; jų klausydavosi pasilinksminimui ir pramogai. O jų sugebėjimai ir išmonė, tamsių žmonių aki mis, viršijantys kitų sugebėjimus, praradus anksčiau turėtą pa garbą, pavertė juos kerėtojais. TodėlBurtinikas ir Ciustinikas - tikrasis burtininkas - lietuviams buvo lygiareikšmiai žodžiai; latviams tą patį reiškė Barnis nuo žodžio Bart - kerėti. Pana šiai slavų Guslarz (kerėtojas) iš Gęsl, Husla - styginis instru mentas .
Burtininkė (Burte)\nLietuvių barde - Burtyniczka. Sakydavo eiles ir dainuoda\nvo įvairias dainas, taip pat pranašaudavo (burdavo). Tas pava\ndinimas yra Lasickio mitologijoje.
Prūsijos kronikininkai, kurie prisimena, kad jų gyvenimo metais dar būta burtininkų pėdsakų, priskiria jiems ateities išpranašavimą liejant ištirpintą vašką į šaltą vandenį.
Prūsijos kronikininkai, kurie prisimena, kad jų gyvenimo metais dar būta burtininkų pėdsakų, priskiria jiems ateities išpranašavimą liejant ištirpintą vašką į šaltą vandenį. Šitaip atsirandančios vaškinės figūros ir įvairūs pavidalai teikia pro gos juokdariams pripūsti lengvatikių galvas visokių niekų. Me- letijus pažino Prūsijoje moterį, kuriai burtininkas šitaip išpra našavo, kad jos sūnus nuskęsiąs jūroje - parodė vaškinį sudu žusį laivą ir aukštielninką plaukiantį žmogų. Hartknochas, kuris apie tai pasakoja (p. 155), priskiria tiems tariamiems burti ninkams visus triukus, kuriuos demonografai ir kerų apraši nėtojai priskiria panašiai grupei apgavikų, veikiančių su vaško figūrėlėmis' .