Narbutas pirmykšte reikšme burtininkais laikė eilių kūrėjus ir savo pačių sudėtų giesmių giedotojus, panašius į senovės bardus ir skaldus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 103
Tolesnį šito patvirtinimą rasime žemiau, straipsnyje „Laima“. Visos lietuvių genties tautos turėjo savo dainius, panašius į kitur žinomus trubadūrus, skaldus arba bardus, kurie apdainuodavo įvairius tautos istorijos įvykius; lieuviškai juos vadindavo burtininkais (Burtynikaj), latviškai-Birnvis arba taip pat Burts. Kai kuriose savo giesmėse jie šaukdavosi Santvara, kariais Lėlio.
Narbutas rašė, kad nykstant lietuvių mitologijai burtininkų profesija nusmuko iki paprastų dainių, kurių klausytasi pramogai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 296
Nykstant ir išsigimstant lietuvių mitologijai, burtininkų profesija nusmuko iki paprastų dainių lygio; jų klausydavosi pasilinksminimui ir pramogai. O jų sugebėjimai ir išmonė, tamsių žmonių akimis, viršijantys kitų sugebėjimus, praradus anksčiau turėtą pagarbą, pavertė juos kerėtojais. TodėlBurtinikas ir Ciustinikas tikrasis burtininkas - lietuviams buvo lygiareikšmiai žodžiai; latviams tą patį reiškė Barnis nuo žodžio Bart - kerėti. Panašiai slavų Guslarz (kerėtojas) iš Gęsl, Husla - styginis instrumentas .
Prūsijos kronikininkai, kurie prisimena, kad jų gyvenimo metais dar būta burtininkų pėdsakų, priskiria jiems ateities išpranašavimą liejant ištirpintą vašką į šaltą vandenį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 297
Prūsijos kronikininkai, kurie prisimena, kad jų gyvenimo metais dar būta burtininkų pėdsakų, priskiria jiems ateities išpranašavimą liejant ištirpintą vašką į šaltą vandenį. Šitaip atsirandančios vaškinės figūros ir įvairūs pavidalai teikia progos juokdariams pripūsti lengvatikių galvas visokių niekų. Meletijus pažino Prūsijoje moterį, kuriai burtininkas šitaip išpranašavo, kad jos sūnus nuskęsiąs jūroje - parodė vaškinį sudužusį laivą ir aukštielninką plaukiantį žmogų. Hartknochas, kuris apie tai pasakoja (p. 155), priskiria tiems tariamiems burtininkams visus triukus, kuriuos demonografai ir kerų aprašinėtojai priskiria panašiai grupei apgavikų, veikiančių su vaško figūrėlėmis' .
Narbutas burtininkais vadino lietuvių genties dainius, kurie, panašiai kaip trubadūrai, skaldai ar bardai, apdainuodavo tautos istorijos įvykius.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Narbutas burtininkę Burte apibrėžė kaip lietuvių bardę Burtyniczka, kuri sakydavo eiles, dainuodavo ir pranašaudavo.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.