zodyno irasas

Burtininkai burtininkas burtininkė

5 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas burtininkais vadino lietuvių genties dainius, kurie, panašiai kaip trubadūrai, skaldai ar bardai, apdainuodavo tautos istorijos įvykius.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 103

Tolesnį šito patvirtinimą rasime žemiau,\nstraipsnyje „Laima“.\nVisos lietuvių genties tautos turėjo savo dainius, panašius\nį kitur žinomus trubadūrus, skaldus arba bardus, kurie apdai­\nnuodavo įvairius tautos istorijos įvykius; lieuviškai juos vadin­\ndavo burtininkais (Burtynikaj), latviškai-Birnvis arba taip pat\nBurts. Kai kuriose savo giesmėse jie šaukdavosi Santvara, kar­\niais Lėlio.
t-002vidutinis

Narbutas pirmykšte reikšme burtininkais laikė eilių kūrėjus ir savo pačių sudėtų giesmių giedotojus, panašius į senovės bardus ir skaldus.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 103

Tolesnį šito patvirtinimą rasime žemiau,\nstraipsnyje „Laima“.\nVisos lietuvių genties tautos turėjo savo dainius, panašius\nį kitur žinomus trubadūrus, skaldus arba bardus, kurie apdai­\nnuodavo įvairius tautos istorijos įvykius; lieuviškai juos vadin­\ndavo burtininkais (Burtynikaj), latviškai-Birnvis arba taip pat\nBurts. Kai kuriose savo giesmėse jie šaukdavosi Santvara, kar­\niais Lėlio.
t-003vidutinis

Narbutas rašė, kad nykstant lietuvių mitologijai burtininkų profesija nusmuko iki paprastų dainių, kurių klausytasi pramogai.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 296

Nykstant ir išsigimstant lietuvių mitologijai, burtininkų profesija nusmu­ ko iki paprastų dainių lygio; jų klausydavosi pasilinksminimui ir pramogai. O jų sugebėjimai ir išmonė, tamsių žmonių aki­ mis, viršijantys kitų sugebėjimus, praradus anksčiau turėtą pa­ garbą, pavertė juos kerėtojais. TodėlBurtinikas ir Ciustinikas - tikrasis burtininkas - lietuviams buvo lygiareikšmiai žodžiai; latviams tą patį reiškė Barnis nuo žodžio Bart - kerėti. Pana­ šiai slavų Guslarz (kerėtojas) iš Gęsl, Husla - styginis instru­ mentas .
t-004vidutinis

Narbutas burtininkę Burte apibrėžė kaip lietuvių bardę Burtyniczka, kuri sakydavo eiles, dainuodavo ir pranašaudavo.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 303

Burtininkė (Burte)\nLietuvių barde - Burtyniczka. Sakydavo eiles ir dainuoda­\nvo įvairias dainas, taip pat pranašaudavo (burdavo). Tas pava­\ndinimas yra Lasickio mitologijoje.
t-005vidutinis

Prūsijos kronikininkai, kurie prisimena, kad jų gyvenimo metais dar būta burtininkų pėdsakų, priskiria jiems ateities išpranašavimą liejant ištirpintą vašką į šaltą vandenį.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 297

Prūsijos kronikininkai, kurie prisimena, kad jų gyvenimo metais dar būta burtininkų pėdsakų, priskiria jiems ateities išpranašavimą liejant ištirpintą vašką į šaltą vandenį. Šitaip atsirandančios vaškinės figūros ir įvairūs pavidalai teikia pro­ gos juokdariams pripūsti lengvatikių galvas visokių niekų. Me- letijus pažino Prūsijoje moterį, kuriai burtininkas šitaip išpra­ našavo, kad jos sūnus nuskęsiąs jūroje - parodė vaškinį sudu­ žusį laivą ir aukštielninką plaukiantį žmogų. Hartknochas, kuris apie tai pasakoja (p. 155), priskiria tiems tariamiems burti­ ninkams visus triukus, kuriuos demonografai ir kerų apraši­ nėtojai priskiria panašiai grupei apgavikų, veikiančių su vaško figūrėlėmis' .