Tarp jų buvo išsakyta ir tokia, kad tiems žmonėms, ku rie mums su pačiomis apskritimis atitektų, šventomis apei gomis, taip pat su papročiais ir ypač religija, išpažįstančia Augustino tikėjimą, leistume laisvai naudotis. IL 4U 326 ## Puslapis 343 IV KNYGA tautoms, kurios paprastai patenka jų globai, visas jų teises, taip ir religijos bei tikėjimo papročius, jei pasižadėtų, nepa keistus išsaugoti.
in ea sententia extitimus, omni ratione, ut nobis providendum statueremus, ne cuiquam ullas ad res, a Sacrosanctae Ecclesiae institutis alienas, autb-tem n-ram impertijsse videri possemus, tamen cum non incognita nobis esset, Christianorum 324 ## Puslapis 341 IV KNYGA Žygimantas Augustas, Dievo malone Lenkijos karalius, didysis Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos ir 1.1, kunigaikštis. Ponas ir tėvonis. Šiuo raštu skelbiame visiems, kam dera žinoti, kad Maskvos ginklų įveiktas ir sutriuškintas garbusis ir kilnusis ponas Go tardas Ketleris, Teutonų ordino Livonijoje magistras, vildamasis mūsų ištikimybės ir pritarimo, patikėjo mums save, ordiną bei valdas ir, jei juos imtumėmės ginti, pažadėjo mums perduoti kai kurias pilis ir apskritis, tačiau su konkrečiomis abiejų pusių sąlygomis, raštu ir priesaika iškilmingai patvirtintomis. Tarp jų buvo išsakyta ir tokia, kad tiems žmonėms, kurie mums su pačiomis apskritimis atitektų, šventomis apeigomis, taip pat su papročiais ir ypač religija, išpažįstančia Augustino tikėjimą, leistume laisvai naudotis. Tėvas ponas Valerijonas, Vilniaus vyskupas, vykdydamas savo prievolę ir pareigas, paprieštaravo, kad neturėtumėme šios sąlygos įtraukti į sutartį.
IL 4U 326 ## Puslapis 343 IV KNYGA tautoms, kurios paprastai patenka jų globai, visas jų teises, taip ir religijos bei tikėjimo papročius, jei pasižadėtų, nepakeistus išsaugoti. Taigi mes nusprendėme taip ir padaryti, juolab kad šios apskritys mums turi būti perduotos tiktai užstato, o ne dominijos teise. Bet negalime karštai negirti to paties didžiai gerbiamo Kristuje tėvo pono Valerijono už sąžinės atvirumą, pareigingumą, pamaldumą ir tikėjimą, kai šios rūšies sąlygas atmetė ir taip pat mus ragino ir įspėjo, kad su ja nesutiktume, ir šio dalyko paliudijimą jam norėjome suteikti ir suteikiame šiuo mūsų raštu, visiems išaiškinančiu, kad jo Prakilnybė nieko, kas išmintingam senatoriui ir pamaldžiam bei mūsų išganymu besirūpinančiam ganytojui ir vyskupui pagal tikėjimą galėjo priklausyti, šiuo reikalu nepraleido. Jo Prakilnybė nenorėjo priesaika įsipareigoti [sutikdamas su] šiomis sąlygomis, kurios prieštarauja katalikų tikėjimui.